Žodis „dykra“ apgaulingas, atrodo, kad ten nieko neauga. Bet ne, mūsų dykros tai ne dykumos. Auga ten daug savaiminių augalų, jei netoli miestas - daug ir svetimžemių ar net invazinių. Vabzdžiai gyvena. Praeis metai, kiti, treti, ir nebeliks čia nieko, tik nedideli lopiniai tarp kotedžų, kuriuos ir tai bandys užsėti veja arba užsodinti suknistom ( Read more... )

Viena iš sudėtingesnių vasarų. Kai pagalvoji, pernai dėl pandemijos reikalų buvo problemų, bet tavo nuosavos problemos visados labiau vargina. Tai ir per sodo reikalus prabėgOm: birželis-liepa.


( Read more... )

Gegužės pabaigoje dar aplankytas ir Kairėnų ežeras, pasislėpęs miške, šlapynėse. Iš pradžių atrodė, velniam aš botus apsiaviau, apsiniaukę, bet šilta. O jau į pabaigą lietučio buvo... Ir dar buvo... Galų gale po tokių klaidžiojimų po žoles net kojos sunkiai kilnojosi.


( Read more... )

Šiemetinis ištrūkimas  į Paluknį pavyko geriau nei pernai, kai smagus pokarantininis pasivaikščiojimas baigėsi piktos neseno amžiaus bobos protestu, kad aš grįžčiau į Vilnių tarpmiestiniu mikroautobusu, sėdėdama greta. Šįkart piktų bobelkų nepasitaikė, tik autobusas vėlavo 12 min. ir jau ėmiau beveik nervintis belaukdama. Galbūt dabar aiškiau ( Read more... )

Kai už lango tamsuma, galima virtualiai šoktelti į saulėtą rudenį.


( Read more... )

Vasarą ši vietovė, esanti nuo Palangos į oro uosto pusę, aplankyta pirmą kartą. Buvo saulėta, žydėjo gėlės, bet labai pūtė vėjas... Norėjau pažiūrėti, kaip karjere teliūskuojantis ežeras (juk ne tvenkinys, jei niekas nepatvenkta?) atrodo rudenį. Diena pasitaikė niūroka.


( Read more... )

Atrodo, Vilnius pakankamai miškingas, o realiai tai viešuoju transportu pasiekiami geriausi miškai „kartojasi“, tik galima vieną įvažiavimą ar kraštą paimti, kitą... Nemenčinės plento/Antavilių miškai, Aukštagiris ir toliau, link Veržuvos, Verkių miškai, Žemųjų Panerių miškai, priešGariūniniai:) miškai (Upės g.). Gal ką pamiršau?.. O viskas kitkas ( Read more... )

( Read more... )

Užutrakis nori nenori man vis dar asocijuojasi su kraštotyrine ekspedicija (kurgi, ekspedicija:) Tik taip gražiai skamba), kurioje mes buvom čia, baigę aštuntą klasę. Dar buvo keli pirmo kurso studentai, archeologai/filologai ar kažkas panašaus. Ir auklėtoja, aišku.

Man rodos, jau rašiau kažkada, bet kadangi aš nelabai pamenu, tai turbūt ir jūs:))
( Read more... )

Vidury laukų miškas, miške kanalai, tarp kanalų takai. Tarp viso to uodai. Išskyrus atviras vietas, net jei jos virš kanalų - įdomus reiškinys.

Pauolia. Ar rekomenduot? Net nežinau. Na, bent jau ne šiuo metų laiku, kai įvairūs vabzdžiai ištroškę kraujo. Be to, apleistokas jau šis takas, o kelias iki jo mišku duobėtas - žema mašina geriau nebandyti ( Read more... )