Dar apie pavasarį
Gegužės pabaigoje dar aplankytas ir Kairėnų ežeras, pasislėpęs miške, šlapynėse. Iš pradžių atrodė, velniam aš botus apsiaviau, apsiniaukę, bet šilta. O jau į pabaigą lietučio buvo... Ir dar buvo... Galų gale po tokių klaidžiojimų po žoles net kojos sunkiai kilnojosi.
Pavasarinė mažojo dilgėlinuko forma.
Tiksliai neaišku, bet kažkokia cidarija. Mažius toks, ir dar kreivasparnis, nukentėjęs kovose už gyvybę...
Retai matoma septyntaškė boružė. Ne, ji ne reta, bet vis pasitaiko kitokios. Ypač invazinių daugėja, azijinių.
Šliaužiančioji tramažolė.
Greičiausiai balinis asiūklis, jie „pagaliniai“. Labai grafiški. Jei būčiau kojinių dizaineris, tokius raštus nusižiūrėčiau:)
Pelkinės purienos žiedas ir vaisius - lapavaisis.
Kairėnų ežero prieigos kai kur tokios...
O čia upeliukas pavadinimu Upelė.
Atrodo, nedidukas, bet neperbrisi...
Rasakila, kažkokia viksva, vaistinis valerijonas, kažkuris kiškiagrikis.
Žydinti vilkauogė, plačialapis skiautalūpis, sraigiūkštė, kelminis papartis, kažkokia viksva.
Vietovė tinkama tyrinėjimams, bet ne poilsiui:)