asiliukas daržininkas dar kruta
Viena iš sudėtingesnių vasarų. Kai pagalvoji, pernai dėl pandemijos reikalų buvo problemų, bet tavo nuosavos problemos visados labiau vargina. Tai ir per sodo reikalus prabėgOm: birželis-liepa.
Mano natūrali-įsėtinė pievelė.
Noctua fimbriata, juostuotasis dirvinukas:
Liepos vidurys, mano chaotiškas darželis. Labai gražios šiemet gautos dovanų viendienės (geltonos). Melsvę visados apgraužia šliužai. Ryškiai rožiniai - flioksai. Violetiniai - dekoratyviniai česnakai. Fone pašėlę raudonėliai.
Kažkoks baltukas siurbia nektarą iš raudonėlio. Kaip su sena muiline, atleistinas blūras:)
Spungių spungynas. Vien dėl vabzdžių palieku raudonėlius žydėti...
Taip švietė saulė, kad medetkos net nuotraukoje skaudina akis.
O paskui kaip dėjo liūtis...
Ir po obels.
Miške irgi nemažai prilaužė klevų ir beržų.
Ir pati rugpjūčio pradžia. Flioksaaai! Piliarožių žydėjimo šiemet nelabai spėjau pamatyti, bet rožinė dar palaukė...
Fotografuojant išeina kiek kitokios spalvos, manau, vabzdžiai mato dar kitokias. Gal šios gėlės joms ultravioletinės.
Baziliko tankynėlis.
Šiaip šiemet labai apaugo varpučiu visos lysvės, vos ne kaip veja :D Tarp žolių galima rasti bulvių, pupelių, svogūnų, jei gerai paieškosi. Jokios sausros pas mus.
Savo bulves valgyti jėga, kad jos ir mažos ir jų pačių mažai:) O ypač, kai raudonos, kasi ir tokie margučiai išrieda... Pamenu, vaikystėj patiko kasinėti bulves, dabar sūnėnas tuo žavisi :D
Na, o čia bjaurybis, sparčiai plintantis dėl šilto klimato vapsvavoris (tiksliau, -ienė). Kryžiuočių giminė, bet plėšresnis, stipresnis už daugelį jų. Gali nemaloniai įkąsti, jei kišit pirštą į žabtus.
