Justinas Marcinkevičius
Akimirka
Ir meilė duonoj, ir gėlė balse:
kiek atiduodi - tiek tavęs ir lieka.
Tai kas gi tu - ar kūnas, ar dvasia,
gyvenime, saldžioji mūsų liepa?
Ir štai: laukų spalvotam čiulbesy
suspaudžia širdį vasaros didumas.
Lyg jau buvai. Ar būsi. Bet esi
į žemę - pelenas, į dangų - dūmas.
1977
Юстинас Марцинкявичюс, перевод
(
Read more... )