Tai vis dėlto kas: esą, nusmurgusi Lietuva ar banaliai didesnė stipendija?
Tiesą sakant Donatos Rimšaitės istorija gerokai užkniso. Nieko nežadėjau apie tai rašyti ir, tikiuosi, kad daugiau apie tai nebereikės. Nebebus prasmės. Suprantu, jog egzistuoja skirtingi požiūriai į kilmę, pilietybę ir patriotizmą. Vieni į tuos dalykus žiūri vienaip, kiti - labai pragmatiškai. Priimu taip pat sportininkų teisę į "norą per neilgą karjerą užsidirbti visam gyvenimui" (čia beveik pažodinė citata iš Dainos Gudzinevičiūtės).
Galbūt "sportinės pilietybės" keitimas yra šiuolaikiškai modernus požiūris, o aš labai senamadiškas, nes prisimenu tuos sportininkus, kuriems Lietuva buvo šis bei tas daugiau, švelniai tariant, už didesnę stipendiją, galimybę naudotis baseinu, etc. Visais laikais visokių buvo.
Kažkada, po nepriklausomybės paskelbimo geriausios Lietuvos rankininkės ėmė žaisti už Austriją ir Vokietiją. Kažkur Kazachstano stepėse, sako, laksto visa buvusi Lietuvos vyrų dviračių sporto rinktinė. Man tie sportininkai kaip ir neegzistuoja, nes įvertino savo pasirinkimo laisvę taip, kad aš to pasirinkimo nesuprantu, nes ne viską lemia pinigai. Nepaisant to, aš jų pasirinkimo teisę gerbiu. Gerbčiau ir plaukiką Vytautą Janušaitį, kuris čia neseniai prabilo, esą vos tik sulaukęs pasiūlymo nerti vandenin po kitos šalies vėliava, tuojau tokią galimybę apsvarstytų. You're welcome!
Yra tokių šalių, kurios bent kiek aukštesnių rezultatų siekiančius sportin inkus superka urmu. Ne tik Rusija, gal labiau net koks Kataras. Galimybių - nors vežimu vežk.
Ir vis dėlto tos penkiakovės mergiotės atvejis, mano požiūriu, yra išskirtinis. Užuot ėmus ir pasakius, kad man nusišvilpt ant jūsų išduoto paso, nusivalyt šikną trispalve vėliava - rusai man duoda trigubus - keturgubus pinigus, savo vėliavą, be to aplink mane šonais brūžina toksai jaunas gražus bernužėlis, kuris labai jau agituoja pasilikti Rusijoje ir atsiskleisti visame sporto gražume. OK - priimame.
Bet kalytės vaike - ieškodama argumentų nebederk Lietuvos, neįžeidinėk tų žmonių, kuriems šventas yra visiškai kitas požiūris. Nes jeigu rusai tave nuvarys iki invalidumo ir tu norėsi sugrįžti Lietuvon, aš pats pirmas stovėsiu ir piketuosiu iškėlęs požiaurį plakatą, kuriame bus užrašas apie Judą ir jo išvadystę.
Ir jeigu kartais tau susišypsotų sėkmė, užliptum ant aukšiausio tarptautinių varžybų podiumo... Neužsprink giedodama stalininiais laikais parašytą jų himną. Išmok mintinai, nes, žinok, rusų televizininkams yra nurodyta gaudyti tuos, kurie ignoruoja rusų himno giedojimą. Vėliau juos politrukai dusina iškalti "šventus" žodžius mintinai. Sėkmės tau.
Beje, jeigu užsimanysi gauti dar ir Rusijos pilietybę, mes čia likę Lietuvoj pagalvosime, kaip tau atimti lietuvišką. Nes už viską gyvenime reikia mokėti. Taip pat ir už rusišką auksą. O išskirtinį dėmesį tau skyriau čia perskaitęs žemiau pateiktą pranešimą, kuriame tu apie mano tėvynę leidai sau nepagarbiai atsiliepti. Nepaminėdama nė vieno konktretaus funkcionieriaus, politiko, trenerio, tu leidai sau pranešti, kad dėl visko kalta yra Lietuva. Mano šalis, už kurią aškabinsiuos dantimis. Kam tau lietuviškas pasas (juk tai tavo pragmatiškas požiūris!), jeigu visų tavo bėdų priežastis yra Lietuva.
Nejaučiu jokio poreikio sėkmės palinkėti. Nes negaliu linkėti sėmmės absoliučiam nuliui.
http://sport.rian.ru/sport/20110112/320756231.html