Šitam įrašui laikas seniai gal pribrendo, bet aš jį darau vien tam, kad kitame, kuris bus po jo, man nesikartoti aiškinant, kodėl vienos svetimybės keitimas kita nebus “lietuviškiau“.
Tai aš olandų gi nenurašiau. Bet man tegul įrodo, kad buriavimą pas mus kūrė vieni išeiviai iš Vakarų, ypač, kažkokiu mistiniu būdu, iš Nyderlandų sulėkę. Ne paslaptis, ir iš ko mokytasi, ir kokia kalba knygeles apie buriavimą ėjosi geriausiai skaityti... Iš čia ir tas Tavo kažkada minėtas, kad “vandeniu vaikšto tik dievas ir rusai“, kai būtinai koks “tikras buriuotojas“ nepamirš pareikšti, kad “plaukia tik antis, lenta ir š“. Va matai - man visai nesunku buvo pastarąjį teiginį atmesti ir pradėti visur lietuviškai sakyti: plaukia. Nors gali spėti, kaip buvau “teisingai“ sakyti “jūros vilkų
( ... )
"protuoklis" :D neblogas terminas, bet truputi netikslus. nes (kaip sakė vienas buriuotojas ir kompiuterastas), kompiuteris tėra žmogaus galių stiprintuvas. protingas žmogus su juo nuveiks daug gerų darbų, o kvailas pridarys eibių. bičiulis žino ką kalba, jo darbas programuoti, programas ir kompiuterių ūkį prižiūrėti etc.
dėl "eina vs plaukia". aš vis dar laikausi nuomonės, kad "plaukia", nors "eina" šalininkai turi viena rimtą argumentą (patys vargu ar tai žinodami, nes iš visai kitos, tautiškos, pusės) -- Mažosios Lietuvos dainose "laiveliai parbėga iš marių", o "bėga" arčiau "eina", nei "plaukia".
dėl Biržų. ta pati knyga, puslapis 22. o štai ten parašyta... kad visgi Nyderlandai turėjo įtakos XVII amžiuje prie Biržų pilies rastis burlaiviui :)
Juoksiesi, bet ir pats tą dalį prisiminiau, parašytą Kosto Franko (o žemiau, kodėl neatkreipiau dėmesio):
[...] Net keturi šios galingos (Radvilų) giminės atstovai studijavo Nyderlandų krašto, kuris nuo seno garsėjo jūrinėmis tradicijomis, universitetuose. Radvilų “olandiško“ tipo bastioninė Biržų pilis buvo apsupta vandenų, kurie patogiai jungėsi su netolimu Rygos uostu. O štai ir tas dokumentas iš XVII amžiaus pradžios. Tai - Tomo Makovskio graviūra, kurioje Biržų ežero Albos salos fone pavaizduotas vienstiebis kokių 10 metrų burlaivis. Pagal konstrukciją tai galėtų būti olandiška jachta - tjalkas. Jeigu dailininkas šį burlaivį pavaizdavo Biržų ežere, tai kas galėtų paneigti, kad jis čia neplaukiojo?“Čia nėra ką neigti, nors man įdomu būtų pamatyti ir tą graviūrą, ir sužinoti, kas bastioną daro “olandišku“, ir kuo jis skiriasi nuo “prūsiško“ ar kokio “švediško
( ... )
Su savais žodžiais vietoj svetimų visada taip - svarbu pataikyti, kada paleisti. Jei dabar kas vietoj automobilio siūlytų kokį lietuvišką „važiuotuvą“, visi kristų iš koto, o „lėktuvą“ vartojam ir nemirksim (nes laiku buvo sugalvota, kol svetimžodis neįsigalėjo)- nors kai įsigilini, žodis juokingas, padarytas net ne iš įprasto „skristi“, o iš „lėkti“ (kaip ir lakūnas).
„Laivė“ vietoj „jachtos“ - deja, tikriausiai neišeis už šito tinklaraščio ribų, bet savo laiku galbūt ir būtų prigijusi. Dabar - nebent kalbant poetiškai.
O lakūnas - ne nuo žodžio “lakti“, kaip ir jo draugas pilotas, kuris vis įpila? ;)
Bet aš vis tiek užsispyrusiai sakysiu “laivė“ ir “burvaltė“. Tepasikaria, kam nepatinka. Tarpukariu žmonės aktyviau kalbą švarino, pridarydami ir po du žodžius vienam daiktui: gaisrininkas ir ugniagesys, skėtis ir lietsargis... Nors tokios švarios kalbos kaip dabar, tai dar niekad neturėjom. Ir paranki darybai: šunauja, kirmėlynas... :)
Taikli „liaudies etimologija“ dėl lakūno ir piloto, nebuvau girdėjusi:)
„Tepasikaria, kam nepatinka“. Tai vargu ar kam jau taip nepatinka, o karsis dar mažiau, tik tiek, kad abejotina, ar kas perims. (Nors būtų gražu.) Nes ir pats, ryžtingai („užsispyrusiai“) įsipareigojęs vartoti lietuvišką žodį, paskutiniame įraše apie ACC LAIVĖS įgulos pareigas iš inercijos keliskart vis tiek parašei „jachta":
„dvi superjachtos“
„jachtos juda nekirsdamos starto linijos ir laukdamos signalo startuoti, nes statistiškai daugiau nei pusė jachtų, kirtusių ją pirmiau, laimėdavo tokio tipo varžybas“.
Comments 17
Reply
Reply
dėl "eina vs plaukia". aš vis dar laikausi nuomonės, kad "plaukia", nors "eina" šalininkai turi viena rimtą argumentą (patys vargu ar tai žinodami, nes iš visai kitos, tautiškos, pusės) -- Mažosios Lietuvos dainose "laiveliai parbėga iš marių", o "bėga" arčiau "eina", nei "plaukia".
dėl Biržų. ta pati knyga, puslapis 22. o štai ten parašyta... kad visgi Nyderlandai turėjo įtakos XVII amžiuje prie Biržų pilies rastis burlaiviui :)
Reply
[...] Net keturi šios galingos (Radvilų) giminės atstovai studijavo Nyderlandų krašto, kuris nuo seno garsėjo jūrinėmis tradicijomis, universitetuose. Radvilų “olandiško“ tipo bastioninė Biržų pilis buvo apsupta vandenų, kurie patogiai jungėsi su netolimu Rygos uostu. O štai ir tas dokumentas iš XVII amžiaus pradžios. Tai - Tomo Makovskio graviūra, kurioje Biržų ežero Albos salos fone pavaizduotas vienstiebis kokių 10 metrų burlaivis. Pagal konstrukciją tai galėtų būti olandiška jachta - tjalkas. Jeigu dailininkas šį burlaivį pavaizdavo Biržų ežere, tai kas galėtų paneigti, kad jis čia neplaukiojo?“Čia nėra ką neigti, nors man įdomu būtų pamatyti ir tą graviūrą, ir sužinoti, kas bastioną daro “olandišku“, ir kuo jis skiriasi nuo “prūsiško“ ar kokio “švediško ( ... )
Reply
Su savais žodžiais vietoj svetimų visada taip - svarbu pataikyti, kada paleisti. Jei dabar kas vietoj automobilio siūlytų kokį lietuvišką „važiuotuvą“, visi kristų iš koto, o „lėktuvą“ vartojam ir nemirksim (nes laiku buvo sugalvota, kol svetimžodis neįsigalėjo)- nors kai įsigilini, žodis juokingas, padarytas net ne iš įprasto „skristi“, o iš „lėkti“ (kaip ir lakūnas).
„Laivė“ vietoj „jachtos“ - deja, tikriausiai neišeis už šito tinklaraščio ribų, bet savo laiku galbūt ir būtų prigijusi. Dabar - nebent kalbant poetiškai.
Reply
Bet aš vis tiek užsispyrusiai sakysiu “laivė“ ir “burvaltė“. Tepasikaria, kam nepatinka. Tarpukariu žmonės aktyviau kalbą švarino, pridarydami ir po du žodžius vienam daiktui: gaisrininkas ir ugniagesys, skėtis ir lietsargis... Nors tokios švarios kalbos kaip dabar, tai dar niekad neturėjom. Ir paranki darybai: šunauja, kirmėlynas... :)
Reply
„Tepasikaria, kam nepatinka“.
Tai vargu ar kam jau taip nepatinka, o karsis dar mažiau, tik tiek, kad abejotina, ar kas perims. (Nors būtų gražu.) Nes ir pats, ryžtingai („užsispyrusiai“) įsipareigojęs vartoti lietuvišką žodį, paskutiniame įraše apie ACC LAIVĖS įgulos pareigas iš inercijos keliskart vis tiek parašei „jachta":
„dvi superjachtos“
„jachtos juda nekirsdamos starto linijos ir laukdamos signalo startuoti, nes statistiškai daugiau nei pusė jachtų, kirtusių ją pirmiau, laimėdavo tokio tipo varžybas“.
Reply
Reply
Reply
Reply
Leave a comment