Apie sąvokas: laivas, laivė ir burvaltė, ir.. dar šis tas apie olandišką mitą
Šitam įrašui laikas seniai gal pribrendo, bet aš jį darau vien tam, kad kitame, kuris bus po jo, man nesikartoti aiškinant, kodėl vienos svetimybės keitimas kita nebus “lietuviškiau“.
( skaityti toliau )
( skaityti toliau )
Tiesiog kažkada kaip mokyklose dėstoma SSRS istorija buvo vien tik Rusijos istorija, taip ir tas olandiškumas - toks pats kilmės variantas čia. Na, neburiavo tie lietuviai po plačiąsias jūras prieš kelis šimtus metų, ir buvo tik toks vietinis pakrančių ir dar dažniau vidaus vandenų, kaip kurėnai, tai ir stebėtis nėra ko, nes ir tautosakoje išliko: “davė dievas man protelį, kad nesėdau į laivelį“.
Aha, jolė - tai kaip ir stuba. Ir įrodyk dabar kokiam suvalkiečiui, kurio tarmės pagrindu lietuvių bendrinė kalba padaryta, kad tai toks pats vokiškas žodis ir derėtų sakyti “namas, pirkia“ ar pan. :)
Vadinti laivėmis - tiesiog geranoriško susitarimo reikalas. Jei kažkas nori būti didesniu snobu - te plaukioja jachtomis. Aš ir visokius “techniukus“ kartais paerzinu, kompą pavadindamas protuokliu. ;)
O žodynas sako štai ką:
laĩvė sf. (2) DŽ, Ob, láivė (1), laivė̃ (4) Vkš; S.Stan nedidelis laivas, valtis, eldija, laivelis: Ties miesteliu visu pakraščiu plūduriuoja didelės laivės su aukštais stiebais V.Myk-Put. Tikro tilto per Nemuną visai nebuvo; potvyniui nuslūgus, nutiesdavo grindas ant tam tikrų laivių, kad galėtų slūgti ir kilti su vandeniu Vaižg. Tuojau buvo nuleistos laivės, ir lig tik susėdo paskutiniai matrosai, mūsų laivas tuojau nuskendo J.Balč. Venta jau nuseko, reiks lyną ištempti ir pradėti su laivè žmonis kelnoti Vkš. Senybos nebuvo láivių, tai eldijom plaukydavo Tvr. Laivė̃ didesnė už luotą Gdž. Išskeldinsiu lenteles, padirbdinsiu laivelę StnD5. Eik šę, mergyte, sėsk į juodą laivelę RD119. Sėsčia laivėse, plaukčia mares NS965. Kaip kitas žmogus laivėje peryrės DP346. Išvydo kitu du broliu … laivėje BtMt4,21.
Dėl Biržų būtų įdomu rasti kokią nuorodą ar šaltinį. Aš savo teiginį apie pirmeivius anglus dabartinės Lietuvos teritorijoje dar iki “prūsokų“ grindžiau šituo: Venantas Butkus “Gero vėjo“- Kl.: 2002, ISBN 9986-31-061-X, 16 psl.:
XIXa. Klaipėda palaikė gyvus prekybinius ryšius su Anglija ir todėl čia susikūrė stipri bei sėsli anglų kolonija, kurios nariai nebuvo abejingi jų tėvynėje tuo metu klestėjusiam buriavimo sportui. Pramoginio buriavimo pradininkas Memelyje, kaip tada vadino Klaipėdą, buvo medienos pirklys anglas Džonas Meisonas (John Mason). Jis 1822 metais atsikėlė į Klaipėdą ir čia įleido gilias šaknis [...]. XIXa. ketvirto dešimtmečio viduryje Džono Meisono užsakymu buvo pastatyta pirmoji Klaipėdoje sportinė burinė jachta (Sportsegelyacht), kurią jis pavadino savo sūnų vardu - “Bob&Bill“. Tai buvo nedidelė valtis su dengtu priekiu ir dviem liugerinėmis burėmis. [...] 1869 metais Klaipėdoje įvyko pirmoji burlaivių regata.“
Jei jis klydo, man mikliai pasitaisyti nebus jokios bėdos.
Dėl Audi Medcup ačiū - jau įsikėliau prie Tavo duoto VOR sąrašo. Rašau dar, nes nebaigiau išvedžiojimų ir apie ACC tą didžiulę šutvę ant denio. :)
Reply
dėl "eina vs plaukia". aš vis dar laikausi nuomonės, kad "plaukia", nors "eina" šalininkai turi viena rimtą argumentą (patys vargu ar tai žinodami, nes iš visai kitos, tautiškos, pusės) -- Mažosios Lietuvos dainose "laiveliai parbėga iš marių", o "bėga" arčiau "eina", nei "plaukia".
dėl Biržų. ta pati knyga, puslapis 22. o štai ten parašyta... kad visgi Nyderlandai turėjo įtakos XVII amžiuje prie Biržų pilies rastis burlaiviui :)
Reply
[...] Net keturi šios galingos (Radvilų) giminės atstovai studijavo Nyderlandų krašto, kuris nuo seno garsėjo jūrinėmis tradicijomis, universitetuose. Radvilų “olandiško“ tipo bastioninė Biržų pilis buvo apsupta vandenų, kurie patogiai jungėsi su netolimu Rygos uostu. O štai ir tas dokumentas iš XVII amžiaus pradžios. Tai - Tomo Makovskio graviūra, kurioje Biržų ežero Albos salos fone pavaizduotas vienstiebis kokių 10 metrų burlaivis. Pagal konstrukciją tai galėtų būti olandiška jachta - tjalkas. Jeigu dailininkas šį burlaivį pavaizdavo Biržų ežere, tai kas galėtų paneigti, kad jis čia neplaukiojo?“
Čia nėra ką neigti, nors man įdomu būtų pamatyti ir tą graviūrą, ir sužinoti, kas bastioną daro “olandišku“, ir kuo jis skiriasi nuo “prūsiško“ ar kokio “švediško“.
Bet tai klausyk - čia juk nerimta. Pirma, tai neišvystė jokio laivyno tie Radvilos - ateidavo ir atplaukdavo čia svetimi, ir svetimi lygiai taip pat išplaukdavo. Mes netgi Baltijoje kariavome per samdytus privatininkus - kaperius, o ne savo laivyną statėm. Vienintelė išimtis aprašyta ir mano žurnale - žr. “Jūros Salaspilis“ istorijos rubrikoje. Pirmiausia šlėktelėms reikėjo baudžiauninkus išlaisvinti, o paskui gal ir apie lietuvių jūrininkus būtų išėję kalbėti, nes valstybinės politikos baudžiauninkus jūreiviais versti, kaip tai buvo kokioje nors Rusijoje, tai čia juolab nebuvo.
Antra, ne kiekvienas vienstiebis burlaivis yra jachta. Jachta - pramoginis laivas, kuris neskirtas gabenti kroviniams, pervežinėti keleiviams, netgi pramoninei žvejybai. Taip nusipezant, tai ir Hansos pirklių kogai - jachtos, ir netgi vikingų knarai su langskipais irgi. Tai šie ir už tjalkus čia senesni būtų, todėl užskaitom joles, o atotampas nuo šiol vadinkime beitasais! :)
Pirmąja pasaulyje jachta laikoma karališkas šliupas “Mary“, 1660 metais pastatytas Olandijoje ir padovanotas Anglijos karaliui Karoliui II (Charles II) Olandų Rytų Indijos bendrovės pažymėti šiojo sugrąžinimą į sostą. Bet tie anglai, matai, visai olandams už tai neatsidėkojo, laužydami liežuvius ir mokindamiesi visas jos dalis tarti ne gimtąja savo kalba. O “America“, nuo kurios ACC ir eina, tai iš viso buvo gi dvistiebė škuna, o va kažkodėl jachta laikoma.
O jau mes visi - tai ir nuo Biržų, ir nuo Radvilų, ir ne vien pagal klumpes (olandiškai “klumpen“)... Tame Biržų krašte netgi vietinio šnekučio prisiragavusio neatsirastų tokio linksmuolio, kuris pareikštų, kad jo protėvis Makovskio pavaizduotame tjalke biržiečius venduoti mokino. :)
Kai aš kalbėjau apie tradiciją, tai apie tai dar miniu ir Tavo vis tik dar neperskaitytame apie komodorus ir komandorus: visi tie “kapitan-leitenantai“ - va iš tos pačios tikrai ne olandiškos, o, nebadysim pirštais, kokios tradicijos.
Franko pateiktas aprašymas labai tiktų iliustruoti atsakymą į klausimą, kur buvo pirmoji Lietuvos jūrų tvirtovė. Tuo mes ją užskaitom, bet... na, ne apie “jachtavimus“ gi čia kalba eina. Ir į jūras, kaip bebūtų gaila, bet tik tarpukario pradėjom eiti. O kiek paskui jų neatsidūrė Vakaruose ar Sibire, kad čia tradiciją perduoti?...
Beje, “parbėga iš marių“ keistai susišaukia su anglišku “running before wind“ - plaukia (eina, bėga) pavėjui. Vaizdi kalba - nebūtinai dar sąvoka. Galima sakyti “buomas vaikšto iš vieno galo į kitą“, o galima “sukiojasi tas buomas - dar kam per maulę vožtels!“ :)
Reply
man patiko Kosto Franko straipsnio argumentuotas... em... sudirbimas :) galima būtų tęsti diskusija, bet aš jau tikrai "over and out" nuo šios temos 3 savaitėms :)
Reply
O po trijų savaičių ir apie įgulos ACC, ir ne tik, pareigas lietuviškai pasiskaitysi - įdėjau dabar, bet teksto tai ten tikrai daug... ;)
Aišku, gal ir gerai, kad neperskaitysi prieš reisą, nes nereikia po to sąvokomis šiurpinti lietuviškų odisėjiečių... :D
Reply
Reply
O visokie protavimai ir dirbtiniai intelektai kaip tupėjo laboratorijose mano studijų laikais, taip praėjus 15 metų ten vis dar ir likę. Ir kad išeis į plačiuosius vandenis kol kas tik iš A.Čekuolio teko girdėti. Tuo tarpu mane įtikinti reikėtų, kad koks nors prisiekęs imperatyvinio programavimo specialistas pripažintų, jog konkuruojanti paradigma tuoj paims viršų, profesiniai žurnalai pradėtų lūžti nuo patarimų, kaip praktikoje naudoti tą intelektą arba pamatyti realią sistemą, sėkmingai dirbančią „išleistą į laisvę“.
Reply
Kažkada tie griozdai buvo ESM - “skaičiuoklis“ tiko. Dabar atlieka daug daugiau funkcijų, kurios labiau artimos dirbtiniam intelektui. Jis neprivalo būti savarankišku - pakanka ir priklausomo nuo algoritmų.
Nesakysi gi, kad “prisėdau prie skaičiuoklio, kad parašyti tekstą ar pažaisti žaidimą ar panaršyti internete“?
Reply
Va, va, kuriais metais buvo užduotas tas klausimas, į kurį atsakymas buvo „42“? Ir kiek buvo to aparato naudotojų? Jei gerai prisimenu, tai mes dar turime gražaus laiko iki kada turėsim laimės savo rankomis/ mintimis prisiliesti prie tokio aparato. Ir kada jau tikrai bus pagrindas jį vadinti protuokliu. Todėl ir sakau, kad skubi. ;-)
O dabartiniai, netgi darydami „daug daugiau funkcijų“ beveik nieko daugiau nedaro - tik skaičiuoja ir skaičiuoja. Kurioje vietoje ekrane nupaišyti pirmą sakinio raidę, paveiksliuką iš interneto svetainės, ar kur turi būti šiuo metu koks nors monstras. Taigi, vadink skaičiuokliu. O jei nelipa ant liežuvio šis žodis, vadink po senovei ir mažiau suprantamai - kompiuteriu.
Reply
Reply
Leave a comment