Žiūrėjau aš pro langą tyliai,
Į pasaulį tylų, nutilusį tamsoj.
Taip tyliai krito medžio lapai
Nutilusio vieškelio pusėj kitoj.
Nurimusios medžio šakos tylėjo,
Kai skrido pro šalį paukštis tylus.
Taip tyliai prie lango aš sėdėjau,
O pasaulis koks buvo taip ir liko tylus...

aš sėdžiu prie lango, žiūriu į tolį.. matau miesto tempą.. kai pradedi jį stebėti, jauti, kaip lengvai jis galėtų tave įtraukti. tada užsimerki. vėl atsimerki. nerimas praėjo. pradedi džiaugtis akimirka. kad nieko neveiki, kad tik sėdi ir tyliai žiūri į tolį. šiek tiek pasėdi ir jauti bepradedančią kilti graužatį. kažkoks mažas neklaužada nykštukas ( Read more... )