Būtinosios ginties melas.

Sako, noblesse oblige.
Bet ar nėra iš tiesų atvirkščiai? Elgesys kaip priežastis, o ne pasekmė.

Pasipriešinimas prasideda tuomet, kai nelieka jokios vilties laimėti.

Tik peržengdamas ribą gali ją tiksliai apčiuopti.
Bet kaip neperžengti per daug?

Nekankink savęs. Tiesiog nuteisk.

Trivialybės, savaime aiškios tiesos verčia sutikti su jomis.
Arba keisti pasaulį.

Drąsa nėra baimės nebuvimas.
Drąsa yra tuomet, kai perlipi save, savo baimę.
Ir baimė tampa nebe tokia svarbi.

Tu niekada nenustosi bijoti, žinai tai?
Tiesiog - nepaisyk.

Jei dediesi kaukę slėpdamasis nuo pasaulio, žinok:
ne tik aplinkiniai nematys tikrojo tavęs, bet ir tu nesuprasi pasaulio.

Jei draugystė yra ribų peržengimas, ar tai reiškia, kad ji yra žmogaus laisvės išraiška?