Vladimir Kunin: Ivanovas ir Rabinovičius, arba I go to Haifa (I-12)
(c) Vladimir Kunin
(c) vertimas iš rusų kalbos - Nauticalis
Kaip dideli tikslai reikalauja didelių aukų
Ant padangų remonto dirbtuvių durų kabojo naujas kainininkas:
1. Rato išmontavimas - 1 rub. 50 kap.
2. Kameros užklijavimas - 1 rub. 50 kap.
3. Rato sumontavimas - 1 rub. 50 kap.
4. Subalansavimas - 1 rub. 50 kap.
Didžiulė automobilinių kankinių eilė - nuleistos padangos, kiauros kameros, sumaitoti ratlankiai... Vėl purvini, lekuojantys Aronas ir Vasia dirba greitai, sklandžiai. Vasia priima ratą pro langą, atiduoda Aronui, tas tvirtina jį staklėse, ima į rankas montiruotę... Užbaigus, ratą Vasia nuima nuo balansavimo staklių, perduoda pro langą užsakovui, neužmiršdamas persimesti keliais žodžiais:
- Prašau!... Jūsų dešimt... Iš jūsų šeši. Keturi grąžos. Ir jums ačiū!.. O štai ir jūsų ratukas... Jūs, atrodo, bandymų dirbtuvėse dirbate? Netgi mokslo tiriamąjame institute? Puiku! Ar neturėtumėt kartais ten žalvarinių veržlių penkiasdešimtinių? Ką jūs sakote?! O ar nebūtų galima... Truputėlį. Kilogramų taip penkiolika. O mes jums bet kuriuo metu, be jokios eilės...
Lėtai, girgždėdamas prasisuka ratas padangų montavimo, greitai sukasi balansavimo staklėse... Iš garsiakalbių Mefistofelio arija: ”Vien tik auksas valdo mus! Vien tik auksas va-a-a-ldo mus!...“
* * *
Vakare Aronas vaitojo virtuvėje:
- O aš ėsti noriu! Ir išgerti! Aš dvylika valandų montiruote makalavau!... Turiu teisę!
- Ne! Neturi jokios teisės! Ekonomika turi būti ekonomiška!... - rėkė Vasilijus. - Dabar kiekviena kapeika...
- Aš kaip Brisius nusivariau! Man mėsos reikia!...
- Apsieisi! Ėsk makaronus tučtuojau! Aš specialiai tau vos ne kibirą jų išviriau! Su sviestu... Labai sveika!
- Aš negaliu kasdien ėsti makaronų!!! Aš jau į juos žiūrėti nebenoriu! Duok červoncą - nueisiu į užkandinę, nors kotletuką sučiaumosiu...
- Aš tau vakar daviau penkis rublius? Kur jie?
- Benziną pirkau, jofana! Moskvičius be benzino nevažiuoja!.. O tu mane vaikai po visą miestą! Duok greit červoncą!
- Per mano lavoną! Tu išduodi idėją!
- O tu išduodi mane!.. Žmogaus asmenybė yra svarbiau už bet kokią idėją!
Vasia net išsižiojo nuo Arono filosofinės sentencijos:
- Dievulėliau... Kur tu šito prisigraibei?
- Aš ką, pirštu darytas? - įsižeidė Aronas.
- Na, gerai, aš tau duosiu truputį dešros. Aš ją, tiesa, taupiau savaitgaliui, bet...
- O išgerti?
- Na, įžūlus kaip tankas! Iš kur aš tau dar išgerti paimsiu?!
- Turi užsislėpęs.
- Neturiu.
- Turi.
- Neturiu!!!
- Vaska!!!
- Ką, ”Vaska“? Ką, “Vaska“?! Nusprendėm gi taupyti!...
Po to sėdėjo vienais apatiniais marškinėliais ir pižaminėmis kelnėmis girtutėliai, baigdami gerti didelį butelį ir nelabai sklandžiai dainavo choru: “Per jūras, per bangas, nūnai čia, rytoj ten...“
* * *
“Opryčnike“ dirbo restauratorių brigada. Buvo nuimti supuvusios apkalos gabalai, ir kiaurai didžiules skyles švietė špangautai [korpuso griaučiai]. Pririedėjo Arono ir Vasios moskvičius. Aronas ištraukė iš bagažinės sunkią dėžę. Vasia šūktelėjo:
- Fiodorai Nikolajevičiau!
- Šičia aš, šičia!... - iš skylės išlindo pagyvenęs žmogus su akiniais vilkintis kombinezonu:
- Atvežėt varžtus?
- O tai kaip gi! Ko dar reikia?
Fiodoras Nikolajevičius atsisėdo patogiau, nukorė kojas laukan:
- Tenais daug ko reikalinga. Aš sąrašiuką sudariau, atidaviau jį Marksenui Ivanovičiui. Jisai sirguliuojąs, prašė pas jį užvažiuoti...
- O kas jam?
- Tataigis, o kas jį supaisys?... Jo pagrindinis liguistumas - vienatvė. Nuo jos ir visi negalavimai.daugiau
(c) vertimas iš rusų kalbos - Nauticalis
Kaip dideli tikslai reikalauja didelių aukų
Ant padangų remonto dirbtuvių durų kabojo naujas kainininkas:
1. Rato išmontavimas - 1 rub. 50 kap.
2. Kameros užklijavimas - 1 rub. 50 kap.
3. Rato sumontavimas - 1 rub. 50 kap.
4. Subalansavimas - 1 rub. 50 kap.
Didžiulė automobilinių kankinių eilė - nuleistos padangos, kiauros kameros, sumaitoti ratlankiai... Vėl purvini, lekuojantys Aronas ir Vasia dirba greitai, sklandžiai. Vasia priima ratą pro langą, atiduoda Aronui, tas tvirtina jį staklėse, ima į rankas montiruotę... Užbaigus, ratą Vasia nuima nuo balansavimo staklių, perduoda pro langą užsakovui, neužmiršdamas persimesti keliais žodžiais:
- Prašau!... Jūsų dešimt... Iš jūsų šeši. Keturi grąžos. Ir jums ačiū!.. O štai ir jūsų ratukas... Jūs, atrodo, bandymų dirbtuvėse dirbate? Netgi mokslo tiriamąjame institute? Puiku! Ar neturėtumėt kartais ten žalvarinių veržlių penkiasdešimtinių? Ką jūs sakote?! O ar nebūtų galima... Truputėlį. Kilogramų taip penkiolika. O mes jums bet kuriuo metu, be jokios eilės...
Lėtai, girgždėdamas prasisuka ratas padangų montavimo, greitai sukasi balansavimo staklėse... Iš garsiakalbių Mefistofelio arija: ”Vien tik auksas valdo mus! Vien tik auksas va-a-a-ldo mus!...“
* * *
Vakare Aronas vaitojo virtuvėje:
- O aš ėsti noriu! Ir išgerti! Aš dvylika valandų montiruote makalavau!... Turiu teisę!
- Ne! Neturi jokios teisės! Ekonomika turi būti ekonomiška!... - rėkė Vasilijus. - Dabar kiekviena kapeika...
- Aš kaip Brisius nusivariau! Man mėsos reikia!...
- Apsieisi! Ėsk makaronus tučtuojau! Aš specialiai tau vos ne kibirą jų išviriau! Su sviestu... Labai sveika!
- Aš negaliu kasdien ėsti makaronų!!! Aš jau į juos žiūrėti nebenoriu! Duok červoncą - nueisiu į užkandinę, nors kotletuką sučiaumosiu...
- Aš tau vakar daviau penkis rublius? Kur jie?
- Benziną pirkau, jofana! Moskvičius be benzino nevažiuoja!.. O tu mane vaikai po visą miestą! Duok greit červoncą!
- Per mano lavoną! Tu išduodi idėją!
- O tu išduodi mane!.. Žmogaus asmenybė yra svarbiau už bet kokią idėją!
Vasia net išsižiojo nuo Arono filosofinės sentencijos:
- Dievulėliau... Kur tu šito prisigraibei?
- Aš ką, pirštu darytas? - įsižeidė Aronas.
- Na, gerai, aš tau duosiu truputį dešros. Aš ją, tiesa, taupiau savaitgaliui, bet...
- O išgerti?
- Na, įžūlus kaip tankas! Iš kur aš tau dar išgerti paimsiu?!
- Turi užsislėpęs.
- Neturiu.
- Turi.
- Neturiu!!!
- Vaska!!!
- Ką, ”Vaska“? Ką, “Vaska“?! Nusprendėm gi taupyti!...
Po to sėdėjo vienais apatiniais marškinėliais ir pižaminėmis kelnėmis girtutėliai, baigdami gerti didelį butelį ir nelabai sklandžiai dainavo choru: “Per jūras, per bangas, nūnai čia, rytoj ten...“
* * *
“Opryčnike“ dirbo restauratorių brigada. Buvo nuimti supuvusios apkalos gabalai, ir kiaurai didžiules skyles švietė špangautai [korpuso griaučiai]. Pririedėjo Arono ir Vasios moskvičius. Aronas ištraukė iš bagažinės sunkią dėžę. Vasia šūktelėjo:
- Fiodorai Nikolajevičiau!
- Šičia aš, šičia!... - iš skylės išlindo pagyvenęs žmogus su akiniais vilkintis kombinezonu:
- Atvežėt varžtus?
- O tai kaip gi! Ko dar reikia?
Fiodoras Nikolajevičius atsisėdo patogiau, nukorė kojas laukan:
- Tenais daug ko reikalinga. Aš sąrašiuką sudariau, atidaviau jį Marksenui Ivanovičiui. Jisai sirguliuojąs, prašė pas jį užvažiuoti...
- O kas jam?
- Tataigis, o kas jį supaisys?... Jo pagrindinis liguistumas - vienatvė. Nuo jos ir visi negalavimai.daugiau