NK95 aktyvistė Aušra Pažėraitė moko katalikų vyskupus, kaip derėtų laikytis jų tikėjimo dvasios
Sekančioje serijoje M.Murza-Gervaldas aiškins žydams, kaip teisingai suprasti Talmudo tiesas...
Beklaidžiodamas po internetus pamatau visokiausių keistenybių.
Pavyzdžiui, vakarykščiame Delfyje aptikau miela dviejų viešųjų intelektualų pokalbį apie krikščioniškumo esmę su pasibėdavojimais, kad Romos katalikų bažnyčia niekaip nesugeba laikytis evangelinių tiesų ir vis iškrenta iš jų ribų.
Turiu omenyje daktarės docentės Aušrelės Pažėraitės interviu Vladimirui Laučiui ambicingu užvadinimu:
"A.Pažėraitė: krikščioniškumo esmė - ne kova prieš abortus ir už tradicinę šeimą"
Perskaičiau šį antikatalikišką tekstą, kuriame evangelijų apsiskaičiusi gerbiama daktarė Aušrelė išdidžiai aiškina Bažnyčios hierarchams, kaip jie turėtu ganyti Lietuvos katalikų kaimenę ir susimąsčiau apie lietuviškosios žurnalistikos kelius ir klystkelius.
Juk Vladimiras Laučius ne koks nors žalias, kaip žiogo membrum virile žurnalistėlis, o buvęs konservatorius, N-kartinis vyr.redaktorius ir Žurnalistikos instituto dėstytojas, eilę metų aiškines studentams garbingos žurnalistikos pradmenis.
Tai kaip galėjo atsitikti, kad siūlydamas Delfi.lt skaitytojams pokalbį apie Romos katalikų bažnyčios veiklą Lietuvoje su žmogumi, postringaujančiu iš krikščionybės autoriteto pozicijos, ponas Vladimiras nepasivargino to pašnekovo tinkamai pristatyti?
Viskas, ką sužino Delfio skaitytojai, yra tai, kad doc. dr. Aušrelė Pažėraitė yra VU Religijos studijų ir tyrimo centro dėstytoja, duodant suprasti, kad tai didelis „tikrosios, mokslinės krikščionybės“ autoritetas, kurios žodis svaresnis, nei kokio menkai išprususio ir daktaro laipsnio ar docento vardo neturinčio katalikų vyskupo. Bent jau visas kontekstas veda būtent į tai.
Nenuostabu, kad komentaruose pasirodė silpnapročių šūksniai, džiūgaujantys, kad krikščionybės ekspertė tuos neišmanančius vyskupus pagaliau pastatė į vietą.
Tačiau pradėkime nuo to, kad šios religijų tyrinėtojos moksliniai interesai glūdi toli gražu ne krikščionybėje. Pakanka pasižiūrėti doc.dr.A.Pažėraitės disertacijos ir publikacijų temas:
„..apgynė disertaciją „Izraelis Salanteris ir musar judėjimas Lietuvoje XIX amžiuje“. Keletą kartų stažavosi Jeruzalės Hebrajų universitete. VU Judaikos centre studijavo hebrajų k., Kultūrinių bendrijų centre - jidiš.
Paskelbė keletą mokslinių straipsnių apie XIXa. carines žydų švietimo reformas, Maimonido filosofiją, Musar judėjimą.
Skaito paskaitas „Judaizmo pagrindai (II Šventyklos laikotarpis, rabiniškasis judaizmas)“, „Žydų mistika“, „Judaizmas ir krikščionybė“, „E.Levinas: talmudiniai skaitiniai“, „Rabiniška hermeneutika: M. Maimonidas“.
2005 m. „Versus aureus“ leidykla išleido dr. A. Pažėraitės studiją „Litvakiško ortodoksinio judaizmo formavimasis“. Knygoje analizuojami procesai, paskatinę litvakiško ortodoksinio judaizmo susiformavimą.“
Akivaizdu, kad ponas Vladimiras kalbėjosi su įsigilinusia ir susidomėjusia judaizmo ir žydų istorijos tyrinėtoja.
Žinoma, apie krikščionybės istoriją daktarė Aušrelė išmano kokius 10, jei ne visus 20 kartų daugiau, nei visi kokios nors nuošalesnės Vilniaus bažnytėlės vakarinių mišių dalyviai kartu sudėjus, bet lieka neaišku - kodėl ponas Laučius nepasirinko pokalbiui apie katalikų bažnyčios veiklas kokio nors krikščionybės specialisto iš to paties RSTC, jeigu jau nepanoro pakalbinti katalikų vyskupo?
Gal todėl, kad daktarė docentė Aušrelė Pažėraitė išties yra neabejingas Romos katalikų bažnyčiai žmogus? Blogąja to žodžio prasme.
Kažkodėl ponas Vladimiras neinformavo skaitytojų, kad daktarė docentė A.Pažėraitė yra liūdnai pagarsėjusios, agresyviai antikatalikiškos pakraipos ultrakairiųjų radikalų grupuotės „Naujoji Kairė 95“ viena iš steigėjų ir aktyvisčių?
Ir kad jos revoliucingi tekstai pastoviai puošią ekstremistinio tinklalapio Anarchija.lt puslapius?
Pavyzdžiui, šiame patyčių kupiname straipsnyje skaitome tokius daktarės Aušrelės pastebėjimus apie tradicines šeimas:
„Moderniose visuomenėse naminiai gyvulėliai nors ir neformaliai, bet taip pat jau senokai socializavęsi, tapę šeimų nariais, subjektais... Sudaro šeimas su žmogiškaisiais subjektais.. Lietuviškose pasakose gyvulėliai ne taip jau retai yra suvokiami taip pat animistiškai... Eglė net ištekėjo už žalčio... Vedybų su gyvulėliais ne taip jau reta ir daugelyje kitų pasaulio tautų... Kodėl tad, apibrėžiant tradicinę šeimą, užmirštamos šios tradicijos?
O nekrofilija? Lietuvaičiams, manyčiau, tai taip pat nėra svetima. Kartą su iš svetur atvykusiomis vienuolėmis ėjome Kalėdų naktį iš Bernelių Mišių, ėjome pro kapines, ir jos nepaprastai stebėjosi lietuvių meile negyviesiems - visos kapinės švytėte švytėjo nuo uždegtų žvakelių liepsnos... Niekam ne paslaptis, kad mieliausias lietuvaičių švenčių šventimo būdas - eiti į kapines“
Ar tenka stebėtis, kad V.Laučiui duotame interviu aptinkame piktoką Aušros Pažėraitės priekaištą Romos katalikų bažnyčiai:
„Antai popiežius Jonas Paulius II, kai mirė, visais žiniasklaidos kanalais buvo herojinamas kaip komunizmo griovėjas“
O ir tikrai - pagalvokite patys: argi toks niekšiškas darbas, kaip komunizmo sugriovimas, vertas heroizavimo? Panašu, jog ultrakairiųjų radikalų grupuotės NK95 aktyvistės A. Pažėraitės nuomone - vargu bau.
Maža to - docentė Aušra dar yra ir didelė homoseksualizmo plėtros katalikų bažnyčioje entuziastė, įnirtingai aiškinanti, kad vyskupai nesupranta paskutinių mokslo pasiekimų biblijotyros srityje:
- girdi, pagal Evangelijas ir S.Testamentą homoseksualizmas katalikams nėra jokia nuodėmė, o priešingai - šeimos kūrimo pagrindas.
Jau nekalbu apie tai, kad mieloji Aušrelė šmėstelėjo ir Lietuvos pilietybės pardavėjų sąrašuose.
Trumpiau tariant, gerbiama docentė bei daktarė A.Pažėraitė yra akivaizdžiai antikatalikiškų, homofiliškų ir ultrakairuoliškų nuostatų atstovė ir nebūtų nieko nuostabaus, jei interviu V.Laučiui ji ir būtų davusi būtent tokiame vaidmenyje ir iš atitinkamų pozicijų. Tai būtų verta pagarbos ir dėmesio nuomonės išraiška.
Tačiau mes išvydome stebėtinos mimikrijos atvejį:
- judaizmo specialistę ir ultrakairuolių radikalų-sekuliaristų grupuotės aktyvistę, postringaujančią apie Katalikų bažnyčios veiksmų atitikimą evangelinėms tiesoms iš ....krikščionybės autoriteto pozicijos, ponui V.Laučiui pritariamai linksint galva.
Dovanokite, bet čia jau nebetoleruotinas įžūlumo atvejis. Skaitai žmogus tuos postringavimus - ir nežinai: jau verkti ar dar juoktis?
Štai mūsų Aušrelė rėžia katalikams pamokslą, kaip koks arkivyskupas nuo sakyklos:
„blogai, kai religingumas įvairių moralinių normatyvų pavidalu bandomas primesti visai visuomenei, lyg tai ir būtų krikščionybės esmė. Užmirštant, kad krikščionybę nuo kitų religijų skiria ne abortų, tradicinės šeimos klausimai, o Kristaus asmens kaip esminio viso gyvenimo centro priėmimas. Ir siekis matyti tą asmenį kiekviename žmoguje“
A.Pažėraitės teigimu, evangelijoms yra daug artimesni tie įstatymai, kuriais reikalaujama paisyti kitų žmonių laisvės ir pasirinkimų, gerbti jų etninę kilmę ir pan.
„Bet visuomenėje kažkodėl kilo pasipriešinimas tokiems pagarbą skatinantiems įstatymams: jie išvadinami „liberalistiniu totalitarizmu“, - nuogąstavo religijotyrininkė.“
Beje, įdomus pastebėjimas - viešojoje erdvėje man kažkodėl nepavyko aptikti gerbiamos judaizmo specialistės doc. dr. A.Pažėraitės vertinimų, kiek Lietuvos žydų bendruomenės ir atskirų religinių bendruomenių vienokie ar kitokie veiksmai atitinka Toros raidėse paslėptą Jehovos valią ar pamokymų rabinams, kame yra talmudinio judaizmo dvasia?
Neteko regėti ir jokių mokslininkės priekaištų Lietuvos judėjams - konservatyviesiems, ortodoksams bei hasidams, kad jie nenori tuokti homoseksualistų?
Tačiau katalikams ji tokių pamokymų ir priekaištų negaili. Pilnas internetas publicistinių tekstų, kuriuose miela Aušrelė samprotauja apie feminizmą, homoseksualizmą ir krikščionybę - pastarosios nenaudai, savaime suprantama.
Kaip nebūtų keista - apie judaizmą jos publicistikoje ir viešuose pasisakymuose kalbama žymiai pagarbiau:
„Judaizmas - net ne religija krikščioniška šio žodžio prasme, o tiesiog kultūra, kurios šerdyje - šventųjų tekstų studijavimas ir interpretavimas. Perfrazavus Emanuelį Leviną, tai suaugusiųjų, seniai nustojusių tikėti Kalėdų seneliu, „religija“, jei tas žodis vis dar vartotinas.“
Vienžo, šis V.Laučiaus ir A.Pažėraitės tekstas yra vienas ryškiausių šiuolaikinėje lietuviškoje publicistikoje pasitaikančių skaitytojų maustymo pavyzdžių.
Kuomet akivaizdžiai prieš kažkokį reiškinį ar organizaciją nusistačiusio ar asmeniškai suinteresuoto asmens postringavimai pateikiami, kaip tam reiškiniui ar organizacijai artimo Autoriteto ar Nešališko Eksperto nuomonė.
Ne kartą Delfyje matėme NT agentūrų atstovus ar komercinių bankų darbuotojus, brukančius lietuviams savo bizniukų interesus kaip „nepriklausomų ekspertų išvadas“ - "butai brankz"(c), o dabar išvydome NK95 ir homoseksualizmo plėtros aktyvistę, užsimaukšlinus krikščioniško autoriteto kaukę aiškinančią, kaip siaubingai katalikų bažnyčios veiksmai neatitinka evangelijos dvasios ir mokančią tikinčiuosius, kaip jiems derėtu elgtis.
Ačiū už tai poniai Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei, ponui Vladimirui Laučiui ir, žinoma, doc. dr.Aušrelei Pažėraitei.
Buvo ne itin malonu, bet pamokoma....