Žmogaus teisių visiems neužteks: atimkime iš katalikų ir atiduokime homoseksualistams
Tolerancijos pavyzdžių prisodrintas tekstas. Ilgiau, nei metus nebuvusiems išpažinties, geriau neskaityti
Tie, kas mėgsta palandžioti po Lietuvos žiniasklaidos užkampius, tolimiausioje Bernardinai.lt rubrikoje jau skaitė apie bjauraus vandalizmo, žiaurios neapykantos ir šlykščių patyčių atvejį Madrido Complutense universiteto komplekse.
Keliais žodžiais priminsiu to mūsų žiniasklaidoje nenuskambėjusio įvykio esmę:
2011 m. kovo 10 dieną į universiteto koplyčią įsiveržė apie 70 jaunuolių, daugiausia merginų. Jos apdergė altorių, užpurškė įžeidžius šūkius ant sienų, apklijavo jas popiežių Benediktą XVI nacistu vaizduojančiais plakatais ir skandavo feministinius šūkius.
Vėliau mergužėlės išsirengė nuogai ir tarpusavyje atliko įvairius nepadorius veiksmus. Kaip paaiškėjo, akcijos dalyvės save priskiria feministėms ir daugumoje priklauso seksualinių mažumų judėjimams.
Pasirodo, visas šis pasibjaurėtinas šabašas buvo dalis organizuotos kampanijos prieš universitetų koplyčias. Anot iniciatorių, tai yra tolerantiškas protestas prieš tai, kad pasaulietiniame universitete yra krikščioniška koplyčia.
Policija areštavo keturis jaunuolius, tačiau iš pažangiosios visuomenės dalies kilo didžiulė nepasitenkinimo banga. Du šimtai antikrikščioniško vandalizmo šalininkų surengė jų palaikymo akciją, kurios metu kairysis politikas Gasparas Llamazares pavadino feministinių lesbiečių akciją „remtina“ ir teigė, kad jų nubaudimas prieštarautu demokratijai.
Internetuose pradėjo stūgauti ultrakairieji intelektualai, šaukiantys, jog straipsniai, spaudoje aprašantys šį vandalizmo ir neapykantos atvejį, yra Bažnyčios ar „ultrakatalikų“ režisuota šmeižimo kompanija prieš progresyvųjį feminizmą.
Žinoma, skaitantiems tik tolerantišką lietuvišką spaudą gali kilti pagunda pasakyti, kad šis antikrikščioniškos neapykantos, vandalizmo ir patyčių atvejis yra išskirtinis ir nėra būdingas homoseksualistų, feministų ar ultrakairiųjų radikalų veiksmo akcijoms.
Lietuvoje feministės, anarchistai ir homoseksualizmo plėtros aktyvistai kol kas dar nesiryžta tokiems vandališkiems barbarizmams ir apsiriboja žodiniais išpuoliais prieš Bažnyčią. Organizuojamos demonstratyvios - dar nežinia ar turėtos - katalikybės atsisakymo akcijos bei reguliarios difamacijos kampanijos spaudoje.
Tolerancijos keliu toliau pažengusiame pasaulyje vaizdelis visai kitoks - mūsų ultrakairiesiems aktyvistams lieka tik pavydžiai varvinti seilę.
Žemiau yra pateiktos nuorodos į spaudos straipsnius suprantantiems angliškai - iš jų galima įsitikinti, kad tai, kas nutiko Madrido universitetų koplyčioje, tėra gan paplitęs tarp kovotojų už toleranciją ir homoseksualizmo plėtrą veiksmų būdas.
Ir tik laiko klausimas, kada jis atkeliaus ir į mūsų konservatyvių tradicijų kraštą.
A. Catholics defend Cathedral of Lima against gay provocation with prayer
B. Gay anarchist 'action' hits church
C. Transsexual attacks priest during Mass in Italy
D. Lesbians, condoms go wild in attack on Christian church
E. Homosexuals in San Francisco Stage Riotous Protest at Local Baptist Church
F. 'Gay fascists' storm church, attack members
G. Gays Attack Church in Lansing, Michigan!
H. Update: Nationwide Homosexual Anarchist Organization Behind Attack on MI Church Planning Further Disruptions..
Paskaitėte ar bent užmetėte akį?
Tuomet važiuojame toliau: žadėti vaizdeliai. Žinia, geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt - paskaityti:
I. Trumpas, apie 30 sek. trukmės klipas apie homoseksualizmo plėtros aktyvisčių išpuolį vienoje JAV bažnyčių, tiesiog pamaldų metu. Ačiū Dievui, feminolesbietės buvo apsirengusios, nes kitaip vaizdelis tikrai būtų buvęs nekoks:
Įsivaizduojate, jei kas nors surengtu tokią akciją, pvz. Vilniaus ar Kauno sinagogoje? Jėzau, spauda turbūt mėnesį ar du kasdien plyšautu apie antisemitizmą, o "akcininkai" iš areštinės neišlįstu!
Bet žiūrėkime tolerancijos sklaidos vaizdelius toliau.
II. Naivios krikščionės merginos, patikėjusios propaganda, kad homoseksualistų kultūra pasižymi tolerancija ir netgi pakantumu, atsibogino į San Francisco homoseksualistų gyvenamą Castro rajoną ir pradėjo dalinti lapelius apie Dievo meilę, Jėzų, kuris tave myli ir pan. evangelijas.
Jos netgi dainavo gėjams dainas ir aiškino, kaip juos myli - kaip savo artimus, savaime suprantama.
Tuomet merginos ant savo kailio ir sužinojo, kas yra tolerancija, apie kurią tiek daug šneka homoseksualizmo plėtros aktyvistai.
Visa laimė, kad atskubėjo policija, kitu atveju dar nežinia ar vargšėms krikščioniškos meilės skelbėjoms būtų pavykę gyvoms ištrūkti iš staiga supuolusių vietinių homoseksualistų nagų.
Bet paragauti kojų spyrių, kumščių smūgių, spjūvių į veidą bei kitokios tolerancijos jos suspėjo sočiai.
Apie tai - šie 4 klipai:
1. Trumpas 2 min. televizijos CBN reportažas apie šį kraupų įvykį:
2. 2 min. ištrauka iš 10 min. klipo, kuriame išgyvenusi šviesiaplaukė mergina dalinasi patirtu siaubu:
3. Kitos labai malonios ir dailios merginos krikščionės Christine Cloud pasakojimas FOX televizijai (4:45 min.). Žiauru.
4. Tiems, kas nori pajausti tolerantišką homoseksualistų rajono atmosferą "iš vidaus" - 4 min. trukmės vaizdo įrašas be jokių komentarų - angliškai suprasti visai nėra būtina. Menkesnės tolerancijos žmonėms geriau nežiūrėti, o stipresnių pojūčių mėgėjams rekomenduoju pasididinti garsą ir atkreipti dėmesį į 1:58 minutę pasirodantį veikėją, skelbiantį toleranciją tiesiai į vaizdo kamerą. Must see.
Koks jausmas jus apima, gerbiamieji skaitytojai, regint kaip būrys akivaizdžiai įbaugintų policininkų bando išvesti iš tų tolerantiškų miesto džiunglių per kvailumą ten užklydusias merginas?
Argi ne įdomu palyginti su mūsų Tolerantiško jaunimo asociacijos, LGL, Feministinio Fronto ir NK95 piešiamais idiliškais tolerancijos vaizdeliais nugalėtos "homofobijos" šalyse?
Ką ir besakyti, tokioje tolerantiškoje vietoje, kurią matome klipuose, ne tik žioplokos, Kristaus meilę dalinančios, mergužėlės, bet pikčiausi mūsų Seimo homofobai ar gatvių skinhedai susigūžtu ir neštu kudašių neatsigreždami, kol jų į smulkius skutelius nesudrąskė analinės tolerancijos mėgėjai.
Na, o atsipūtimui po tokių baisių vaizdų ir tolerancijos siaubą išgyvenusių merginų pasakojimų - trumpas vaizdelis iš britiško humoro serialo, kuriame, IMHO geriausiai atspindėtas kai kurių LGBT aktyvistų supratimas apie santykius su krikščionimis ir jiems svarbiais dalykais bei asmenimis:
---
Bet grįžkime į mūsų, ačiū Dievui, kol kas dar ne tiek tolerantišką Lietuvą, kurioje tikinčioms merginoms dar netenka prašytis policijos palydos, einant Jasinskio gatve pro Tolerantiško jaunimo asociacijos būstinę.
Matydamas, kas dedasi pasaulyje, vienas aukščiausių Lietuvos katalikų vadovų, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo straipsnyje portale Bernardinai.lt, paragino katalikus nesitaikstyti su tuo, ką jis pavadino „Naująja pagonybe“, kuri, anot jo, turi daug pavidalų ir bando suniekinti krikščionybę, Bažnyčią ir Evangelijos nešėjus.
Arkivyskupas rašo:
„Pati pavojingiausia ir dažniausiai sutinkama pagonybės forma yra karingas sekuliarizmas, bandantis iš viešosios erdvės eliminuoti bet kokią krikščionybės įtaką. Nuolat susiduriame su pastangomis palikti mums, tikintiesiems, teisę praktikuoti tikėjimą tik savo namuose ar bažnyčioje, bet jokiu būdu nesireikšti viešumoje.
Kai vyskupai pasisako tautos blaivinimo, gyvybės apsaugos ir kt. krikščioniškos moralės klausimais, dažnai žiniasklaida pakelia triukšmą, kad Bažnyčia lenda į žmonių reikalus.
Neseniai katalikiškoje Italijoje buvo bandoma per teismus pasiekti, kad viešojoje erdvėje nebūtų matomi religiniai ženklai, nes jie esą užgauna netikinčiųjų jausmus. Taip buvo siekiama pašalinti kryžius iš mokyklų ir kt. viešųjų vietų.“
Argi ne keista?
Lygiai tuo pačiu metu ir tos pačios žiniasklaidos priemonės bei organizacijos nuolat aiškina, kad netradicinių orientacijų žmonės neturi praktikuoti homoseksualizmo tik savo namuose ar klubuose - ne, jos labai aktyviai kovoja už tai, kad minėtų seksualinių mažumų atstovai galėtu reikštis viešai ir atvirai, bei ragina įsiklausyti į juos vienijančių organizacijų lyderių nuomonę įstatymų priėmimo, Konstitucijos aiškinimo ir kitais politiniais klausimais.
Ir labai nori, kad tų mažumų organizacijų ženklai bei simboliai kuo gausiau atsirastu viešosiose erdvėse ir mokyklose.
Paradoksas, vienok:
tai, ką norima atimti ir uždrausti katalikus vienijančiai organizacijai ir jos lyderiams - galimybę įtakoti visuomenės sąmonę per savo išpažįstamas vertybines nuostatas, su didžiausiu entuziazmu ketinama suteikti seksualinių mažumų atstovus vienijančioms organizacijoms ir jų lyderiams.
Jau dabar daugelyje portalų ir TV kanalų mes vos ne kelis kart per dieną regime mokslinio feminizmo ir lyčių studijų bei panašių ideologinių pseudomokslų „propesorius“, netradicinių žmogaus teisių gynėjus bei homoseksualizmo plėtros aktyvistus, įžūliai postringaujančius, kad ne jie turi taikytis prie Lietuvos ir tradicinių lietuviškų vertybių, o priešingai - tai Lietuva ir lietuviai privalo prisitaikyti prie jų įgeidžių ir kad Tautos referendume priimta Konstitucija - ne šventas raštas, o tik popiergalis, taisytinas jų pirmu pareikalavimu.
Tuo tarpu toli gražu, net ne kas savaitę, TV ekrane ar populiariame portale pasirodo koks kunigėlis ar vyskupas, aiškinantį krikščioniško mokymo požiūrį į vieną ar kitą mūsų gyvenimo aktualiją.
Nepaisant tokios iškreiptos situacijos, viešoji erdvė net skardi nuo piktabalsių riksmų apie „Lietuvos klerikalizavimą“, „katalikų hierarchų kišimąsi į politiką“ ir etc.
Ką gi siūlo garbus ganytojas, arkivyskupas S.Tamkevičius, kame mato išeitį iš tos iškreiptų veidrodžių karalystės?
„Yra tik viena išeitis: reikalingas evangelinis radikalizmas.
Tikriausiai prisimenate sparnuotą Jėzaus frazę: „Jei akis gundo tave, išlupk ją.“ Akies tikrai nereikia lupti, tačiau reikia sutvarkyti savo aplinką, kad per akis pagoniškas pasaulis su savo gundymais neįsiskverbtų į mūsų dvasią. Jeigu norime išlikti tyros dvasios, turime nuolat mąstyti, kaip apsaugoti savo akis, o drauge ir savo sąmonę nuo to purvo, kuris liejasi iš televizijos ekranų, kuris sutinkamas interneto erdvėje ar pramogose. Jei norime likti tiesūs ir sąžiningi, nuolat privalome rūpintis neparduoti sąžinės už dubenį lęšienės. Negrįžtamai praėjo laikai, kai buvo galima, panašiai kaip Abramui, persikelti ir sveikoje aplinkoje kurti naują gyvenimą. Šį gyvenimą reikia kurti čia, kur gimėme ir gyvename.“
Arkivyskupas yra visiškai teisus - mes gyvename Lietuvoje, kitos - geresnės - mums niekas neduos.
Todėl į ultrakairuolišką radikalizmą turi būti duotas adekvatus atkirtis. Ne, ne panašių į aukščiau parodytas „feministų ir homoseksualistų akcijas“ pavidalu - apsaugok Viešpatie nuo tokių minčių, bet būtent per evangelinį radikalizmą - griežtai ir nenuolaidžiai atstovaujant savo vertybes bei aktyviai diegiant jas augančioms kartoms.
Juk visi matome, kur slypi pagrindinis oponentų interesas - mūsų vaikai. Tikrai verta pasistengti, kad įdiegti jiems savo vertybes, o ne „gerųjų multikultūrinių dėdžių“ nenuilstamai kuriamas vis naujas ir naujas Gender loops metodikas.
Deja, iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios pusės tai yra visiškai apleista sritis.
Kur išversti į lietuvių kalbą ir propaguojantys ne tiek saldžias evangelines istorijas, kiek krikščionišką požiūrį į vieną ar kitą gyvenimo reiškinį - na, kad ir tą patį homoseksualizmą - įdomūs animaciniai filmukai, kompiuteriniai žaidimai, lėlės, komiksai, galų gale?
Nieko nėra!
Todėl norėčiau pateikti pavyzdžius - kokios yra priemonės tam, kad auklėti vaikus krikščioniško mokymo dvasioje. Kiek griežtokas mūsų menkai praktikuojamos katalikybės požiūriu, bet 100% atitinkantis Bibliją!
Deja, tik angliškai ir tik prastos kokybės juodai baltame pavidale. Jeigu atsiras entuziastų, norinčių, kad ši ar panašios istorijos būtų prieinamos internete visiems Lietuvos vaikams didesniu formatu, spalvotai ir lietuviškai - galime aptarti, kaip tai realizuoti. Nieko ypatingai sudėtingo ar fantastiškai brangaus nėra.
Toliau - tik paveikslėliai. Malonaus žiūrėjimo.
krikščioniškas komiksas, pagrįstas Biblijos siužetu
Jeigu hotlinkinti paveikslėliai dings, kol sutvarkysiu įrašą, juos galima pasižiūrėti originaliame pavidale, kūrėjo saite: Doom Town - krikščioniškas komiksas, pagrįstas Biblijos siužetu
©1991 by Jack T. Chick LLC
Tie, kas mėgsta palandžioti po Lietuvos žiniasklaidos užkampius, tolimiausioje Bernardinai.lt rubrikoje jau skaitė apie bjauraus vandalizmo, žiaurios neapykantos ir šlykščių patyčių atvejį Madrido Complutense universiteto komplekse.
Keliais žodžiais priminsiu to mūsų žiniasklaidoje nenuskambėjusio įvykio esmę:
2011 m. kovo 10 dieną į universiteto koplyčią įsiveržė apie 70 jaunuolių, daugiausia merginų. Jos apdergė altorių, užpurškė įžeidžius šūkius ant sienų, apklijavo jas popiežių Benediktą XVI nacistu vaizduojančiais plakatais ir skandavo feministinius šūkius.
Vėliau mergužėlės išsirengė nuogai ir tarpusavyje atliko įvairius nepadorius veiksmus. Kaip paaiškėjo, akcijos dalyvės save priskiria feministėms ir daugumoje priklauso seksualinių mažumų judėjimams.
Pasirodo, visas šis pasibjaurėtinas šabašas buvo dalis organizuotos kampanijos prieš universitetų koplyčias. Anot iniciatorių, tai yra tolerantiškas protestas prieš tai, kad pasaulietiniame universitete yra krikščioniška koplyčia.
Policija areštavo keturis jaunuolius, tačiau iš pažangiosios visuomenės dalies kilo didžiulė nepasitenkinimo banga. Du šimtai antikrikščioniško vandalizmo šalininkų surengė jų palaikymo akciją, kurios metu kairysis politikas Gasparas Llamazares pavadino feministinių lesbiečių akciją „remtina“ ir teigė, kad jų nubaudimas prieštarautu demokratijai.
Internetuose pradėjo stūgauti ultrakairieji intelektualai, šaukiantys, jog straipsniai, spaudoje aprašantys šį vandalizmo ir neapykantos atvejį, yra Bažnyčios ar „ultrakatalikų“ režisuota šmeižimo kompanija prieš progresyvųjį feminizmą.
Žinoma, skaitantiems tik tolerantišką lietuvišką spaudą gali kilti pagunda pasakyti, kad šis antikrikščioniškos neapykantos, vandalizmo ir patyčių atvejis yra išskirtinis ir nėra būdingas homoseksualistų, feministų ar ultrakairiųjų radikalų veiksmo akcijoms.
Lietuvoje feministės, anarchistai ir homoseksualizmo plėtros aktyvistai kol kas dar nesiryžta tokiems vandališkiems barbarizmams ir apsiriboja žodiniais išpuoliais prieš Bažnyčią. Organizuojamos demonstratyvios - dar nežinia ar turėtos - katalikybės atsisakymo akcijos bei reguliarios difamacijos kampanijos spaudoje.
Tolerancijos keliu toliau pažengusiame pasaulyje vaizdelis visai kitoks - mūsų ultrakairiesiems aktyvistams lieka tik pavydžiai varvinti seilę.
Žemiau yra pateiktos nuorodos į spaudos straipsnius suprantantiems angliškai - iš jų galima įsitikinti, kad tai, kas nutiko Madrido universitetų koplyčioje, tėra gan paplitęs tarp kovotojų už toleranciją ir homoseksualizmo plėtrą veiksmų būdas.
Ir tik laiko klausimas, kada jis atkeliaus ir į mūsų konservatyvių tradicijų kraštą.
A. Catholics defend Cathedral of Lima against gay provocation with prayer
B. Gay anarchist 'action' hits church
C. Transsexual attacks priest during Mass in Italy
D. Lesbians, condoms go wild in attack on Christian church
E. Homosexuals in San Francisco Stage Riotous Protest at Local Baptist Church
F. 'Gay fascists' storm church, attack members
G. Gays Attack Church in Lansing, Michigan!
H. Update: Nationwide Homosexual Anarchist Organization Behind Attack on MI Church Planning Further Disruptions..
Paskaitėte ar bent užmetėte akį?
Tuomet važiuojame toliau: žadėti vaizdeliai. Žinia, geriau vieną kartą pamatyti, nei dešimt - paskaityti:
I. Trumpas, apie 30 sek. trukmės klipas apie homoseksualizmo plėtros aktyvisčių išpuolį vienoje JAV bažnyčių, tiesiog pamaldų metu. Ačiū Dievui, feminolesbietės buvo apsirengusios, nes kitaip vaizdelis tikrai būtų buvęs nekoks:
Click to viewĮsivaizduojate, jei kas nors surengtu tokią akciją, pvz. Vilniaus ar Kauno sinagogoje? Jėzau, spauda turbūt mėnesį ar du kasdien plyšautu apie antisemitizmą, o "akcininkai" iš areštinės neišlįstu!
Bet žiūrėkime tolerancijos sklaidos vaizdelius toliau.
II. Naivios krikščionės merginos, patikėjusios propaganda, kad homoseksualistų kultūra pasižymi tolerancija ir netgi pakantumu, atsibogino į San Francisco homoseksualistų gyvenamą Castro rajoną ir pradėjo dalinti lapelius apie Dievo meilę, Jėzų, kuris tave myli ir pan. evangelijas.
Jos netgi dainavo gėjams dainas ir aiškino, kaip juos myli - kaip savo artimus, savaime suprantama.
Tuomet merginos ant savo kailio ir sužinojo, kas yra tolerancija, apie kurią tiek daug šneka homoseksualizmo plėtros aktyvistai.
Visa laimė, kad atskubėjo policija, kitu atveju dar nežinia ar vargšėms krikščioniškos meilės skelbėjoms būtų pavykę gyvoms ištrūkti iš staiga supuolusių vietinių homoseksualistų nagų.
Bet paragauti kojų spyrių, kumščių smūgių, spjūvių į veidą bei kitokios tolerancijos jos suspėjo sočiai.
Apie tai - šie 4 klipai:
1. Trumpas 2 min. televizijos CBN reportažas apie šį kraupų įvykį:
2. 2 min. ištrauka iš 10 min. klipo, kuriame išgyvenusi šviesiaplaukė mergina dalinasi patirtu siaubu:
3. Kitos labai malonios ir dailios merginos krikščionės Christine Cloud pasakojimas FOX televizijai (4:45 min.). Žiauru.
4. Tiems, kas nori pajausti tolerantišką homoseksualistų rajono atmosferą "iš vidaus" - 4 min. trukmės vaizdo įrašas be jokių komentarų - angliškai suprasti visai nėra būtina. Menkesnės tolerancijos žmonėms geriau nežiūrėti, o stipresnių pojūčių mėgėjams rekomenduoju pasididinti garsą ir atkreipti dėmesį į 1:58 minutę pasirodantį veikėją, skelbiantį toleranciją tiesiai į vaizdo kamerą. Must see.
Koks jausmas jus apima, gerbiamieji skaitytojai, regint kaip būrys akivaizdžiai įbaugintų policininkų bando išvesti iš tų tolerantiškų miesto džiunglių per kvailumą ten užklydusias merginas?
Argi ne įdomu palyginti su mūsų Tolerantiško jaunimo asociacijos, LGL, Feministinio Fronto ir NK95 piešiamais idiliškais tolerancijos vaizdeliais nugalėtos "homofobijos" šalyse?
Ką ir besakyti, tokioje tolerantiškoje vietoje, kurią matome klipuose, ne tik žioplokos, Kristaus meilę dalinančios, mergužėlės, bet pikčiausi mūsų Seimo homofobai ar gatvių skinhedai susigūžtu ir neštu kudašių neatsigreždami, kol jų į smulkius skutelius nesudrąskė analinės tolerancijos mėgėjai.
Na, o atsipūtimui po tokių baisių vaizdų ir tolerancijos siaubą išgyvenusių merginų pasakojimų - trumpas vaizdelis iš britiško humoro serialo, kuriame, IMHO geriausiai atspindėtas kai kurių LGBT aktyvistų supratimas apie santykius su krikščionimis ir jiems svarbiais dalykais bei asmenimis:
---
Bet grįžkime į mūsų, ačiū Dievui, kol kas dar ne tiek tolerantišką Lietuvą, kurioje tikinčioms merginoms dar netenka prašytis policijos palydos, einant Jasinskio gatve pro Tolerantiško jaunimo asociacijos būstinę.
Matydamas, kas dedasi pasaulyje, vienas aukščiausių Lietuvos katalikų vadovų, arkivyskupas Sigitas Tamkevičius savo straipsnyje portale Bernardinai.lt, paragino katalikus nesitaikstyti su tuo, ką jis pavadino „Naująja pagonybe“, kuri, anot jo, turi daug pavidalų ir bando suniekinti krikščionybę, Bažnyčią ir Evangelijos nešėjus.
Arkivyskupas rašo:
„Pati pavojingiausia ir dažniausiai sutinkama pagonybės forma yra karingas sekuliarizmas, bandantis iš viešosios erdvės eliminuoti bet kokią krikščionybės įtaką. Nuolat susiduriame su pastangomis palikti mums, tikintiesiems, teisę praktikuoti tikėjimą tik savo namuose ar bažnyčioje, bet jokiu būdu nesireikšti viešumoje.
Kai vyskupai pasisako tautos blaivinimo, gyvybės apsaugos ir kt. krikščioniškos moralės klausimais, dažnai žiniasklaida pakelia triukšmą, kad Bažnyčia lenda į žmonių reikalus.
Neseniai katalikiškoje Italijoje buvo bandoma per teismus pasiekti, kad viešojoje erdvėje nebūtų matomi religiniai ženklai, nes jie esą užgauna netikinčiųjų jausmus. Taip buvo siekiama pašalinti kryžius iš mokyklų ir kt. viešųjų vietų.“
Argi ne keista?
Lygiai tuo pačiu metu ir tos pačios žiniasklaidos priemonės bei organizacijos nuolat aiškina, kad netradicinių orientacijų žmonės neturi praktikuoti homoseksualizmo tik savo namuose ar klubuose - ne, jos labai aktyviai kovoja už tai, kad minėtų seksualinių mažumų atstovai galėtu reikštis viešai ir atvirai, bei ragina įsiklausyti į juos vienijančių organizacijų lyderių nuomonę įstatymų priėmimo, Konstitucijos aiškinimo ir kitais politiniais klausimais.
Ir labai nori, kad tų mažumų organizacijų ženklai bei simboliai kuo gausiau atsirastu viešosiose erdvėse ir mokyklose.
Paradoksas, vienok:
tai, ką norima atimti ir uždrausti katalikus vienijančiai organizacijai ir jos lyderiams - galimybę įtakoti visuomenės sąmonę per savo išpažįstamas vertybines nuostatas, su didžiausiu entuziazmu ketinama suteikti seksualinių mažumų atstovus vienijančioms organizacijoms ir jų lyderiams.
Jau dabar daugelyje portalų ir TV kanalų mes vos ne kelis kart per dieną regime mokslinio feminizmo ir lyčių studijų bei panašių ideologinių pseudomokslų „propesorius“, netradicinių žmogaus teisių gynėjus bei homoseksualizmo plėtros aktyvistus, įžūliai postringaujančius, kad ne jie turi taikytis prie Lietuvos ir tradicinių lietuviškų vertybių, o priešingai - tai Lietuva ir lietuviai privalo prisitaikyti prie jų įgeidžių ir kad Tautos referendume priimta Konstitucija - ne šventas raštas, o tik popiergalis, taisytinas jų pirmu pareikalavimu.
Tuo tarpu toli gražu, net ne kas savaitę, TV ekrane ar populiariame portale pasirodo koks kunigėlis ar vyskupas, aiškinantį krikščioniško mokymo požiūrį į vieną ar kitą mūsų gyvenimo aktualiją.
Nepaisant tokios iškreiptos situacijos, viešoji erdvė net skardi nuo piktabalsių riksmų apie „Lietuvos klerikalizavimą“, „katalikų hierarchų kišimąsi į politiką“ ir etc.
Ką gi siūlo garbus ganytojas, arkivyskupas S.Tamkevičius, kame mato išeitį iš tos iškreiptų veidrodžių karalystės?
„Yra tik viena išeitis: reikalingas evangelinis radikalizmas.
Tikriausiai prisimenate sparnuotą Jėzaus frazę: „Jei akis gundo tave, išlupk ją.“ Akies tikrai nereikia lupti, tačiau reikia sutvarkyti savo aplinką, kad per akis pagoniškas pasaulis su savo gundymais neįsiskverbtų į mūsų dvasią. Jeigu norime išlikti tyros dvasios, turime nuolat mąstyti, kaip apsaugoti savo akis, o drauge ir savo sąmonę nuo to purvo, kuris liejasi iš televizijos ekranų, kuris sutinkamas interneto erdvėje ar pramogose. Jei norime likti tiesūs ir sąžiningi, nuolat privalome rūpintis neparduoti sąžinės už dubenį lęšienės. Negrįžtamai praėjo laikai, kai buvo galima, panašiai kaip Abramui, persikelti ir sveikoje aplinkoje kurti naują gyvenimą. Šį gyvenimą reikia kurti čia, kur gimėme ir gyvename.“
Arkivyskupas yra visiškai teisus - mes gyvename Lietuvoje, kitos - geresnės - mums niekas neduos.
Todėl į ultrakairuolišką radikalizmą turi būti duotas adekvatus atkirtis. Ne, ne panašių į aukščiau parodytas „feministų ir homoseksualistų akcijas“ pavidalu - apsaugok Viešpatie nuo tokių minčių, bet būtent per evangelinį radikalizmą - griežtai ir nenuolaidžiai atstovaujant savo vertybes bei aktyviai diegiant jas augančioms kartoms.
Juk visi matome, kur slypi pagrindinis oponentų interesas - mūsų vaikai. Tikrai verta pasistengti, kad įdiegti jiems savo vertybes, o ne „gerųjų multikultūrinių dėdžių“ nenuilstamai kuriamas vis naujas ir naujas Gender loops metodikas.
Deja, iš Lietuvos Katalikų Bažnyčios pusės tai yra visiškai apleista sritis.
Kur išversti į lietuvių kalbą ir propaguojantys ne tiek saldžias evangelines istorijas, kiek krikščionišką požiūrį į vieną ar kitą gyvenimo reiškinį - na, kad ir tą patį homoseksualizmą - įdomūs animaciniai filmukai, kompiuteriniai žaidimai, lėlės, komiksai, galų gale?
Nieko nėra!
Todėl norėčiau pateikti pavyzdžius - kokios yra priemonės tam, kad auklėti vaikus krikščioniško mokymo dvasioje. Kiek griežtokas mūsų menkai praktikuojamos katalikybės požiūriu, bet 100% atitinkantis Bibliją!
Deja, tik angliškai ir tik prastos kokybės juodai baltame pavidale. Jeigu atsiras entuziastų, norinčių, kad ši ar panašios istorijos būtų prieinamos internete visiems Lietuvos vaikams didesniu formatu, spalvotai ir lietuviškai - galime aptarti, kaip tai realizuoti. Nieko ypatingai sudėtingo ar fantastiškai brangaus nėra.
Toliau - tik paveikslėliai. Malonaus žiūrėjimo.
krikščioniškas komiksas, pagrįstas Biblijos siužetu
Jeigu hotlinkinti paveikslėliai dings, kol sutvarkysiu įrašą, juos galima pasižiūrėti originaliame pavidale, kūrėjo saite: Doom Town - krikščioniškas komiksas, pagrįstas Biblijos siužetu
©1991 by Jack T. Chick LLC