Apie stiprybę

Oct 25, 2013 00:57

Jei būti silpnam sunkiau, nei būti stipriam, tai kas gi stipresnis - silpnas ar stiprus?

žmogus, interpretacijos, laisvė, klausimai

Leave a comment

Comments 2

ext_402454 October 26 2013, 20:12:07 UTC
Visgi, šitaip abstrahuojantis, pabėgama nuo aplinkybės, kad stiprus yra silpnas plius jo pastanga būti stipriam. Dažnai tai - ne duotybė, bet apsisprendimas elgtis kaip stipriam. Vilkti silpnojo naštą nelengva, bet ar tai nebuvo tiesiog pasirinkimas, gal net patogus užuojautos reikalavimas.

Įdomu ir kitkas - ar tas chamas, kuris eina pro šalį taip, kad privalai pasitraukti, yra stiprus, ar... tik chamas.

Dar: ar silpnasis kartais nėra laisvesnis? Jei taip, ar tik jis nėra tuo stipresnis?

Reply

sovmaras October 28 2013, 07:50:19 UTC
Aha, stiprumas yra silpnumas plius ir kitokio nebūna, bent jau neteko sutikti (tiesiog stiprus žmogus man yra anekdotas, sakyčiau :)). Taip kad chamas man visada ir neabejotinai yra silpnas, vaidinantis stiprų ir nesuvokiantis savo silpnumo.
Bet kas, jei žmogus nesuvokia savo silpnumo, ar tokiu atveju jis gali būti stiprus? Nors rašydamas apie chamą kaip ir atsakiau :).

Silpnumas tikrai turi tą pusę, dažnai gana nemalonią, nes linkusią naudotis aplinkiniais ir juos išnaudoti - užuojautos reikalavimą.

Silpnumas kaip laisvė? Gal silpnumo suvokimas kaip laisvė? Nebereikia vaidinti stipruolio, gali tiesiog bandyti elgtis kaip stiprus, viską suprasdamas. Žinojimas išlaisvina?
Kita vertus, silpnumo laisvė gali eiti iš atsakomybės neprisiėmimo (nes silpnas esu, prisiimti negaliu), kas lyg ir laisvė, bet... neskaniai kažkaip gaunasi :).
Reiktų Epiktetą paskaityti.

Reply


Leave a comment

Up