Viskas, ką daro žmogus yra vilties forma. Tada cinizmas - vilties formos lygis? Kai jau pasiekiamas toks gyvenimas, kada paprasta viltis nebeveikia - tada viltis velkasi cinizmo „specovkę“?
Nežinau, ar taip jau ir viskas - vilties forma. Žmoguje daug ir nevilties, desperacijos. O kai iš cinizmo pereinama į nihilizmą, man rodos, vilties nelieka. Kai ir "specovkė" nepadeda.
Che che, apsikeitėm pusėmis - mano žodžiai iš tikėjimo šviesiąja žmogaus puse, o tu rodai gyvenimo druską :) Tai man ir desperacija matosi it viltis, kad bent jau drastiški veiksmai galų gale kažką išspręs. Ir cinizmas - tikiu, kad ciniko šerdyje („e“ raidė tyčia) yra cinizmo antonimas. Todėl „Cinizmas kaip vilties forma.“ man yra tobulas posakis.
Gal antonimo dar net nėra, neišrastas. O gal jis išbarstytas "sekretų" mozaika, kurią reikia susirankioti lobių ieškotojui. Gal tai neįvardinamas prigimtinis jausmas - pasitikėjimas pasauliu, į kurį nutiko užsukti? Kaip bebūtų, viskas arčiau vilties formų, nei tai, kas apibrėžiama cinizmu. Atsakymas aukščiau įdomus, bet išeinantis iš ribotos situacijos atskiras atvejis, ne dėsningumas.
Comments 6
Tada cinizmas - vilties formos lygis?
Kai jau pasiekiamas toks gyvenimas, kada paprasta viltis nebeveikia - tada viltis velkasi cinizmo „specovkę“?
Reply
Reply
Tai man ir desperacija matosi it viltis, kad bent jau drastiški veiksmai galų gale kažką išspręs. Ir cinizmas - tikiu, kad ciniko šerdyje („e“ raidė tyčia) yra cinizmo antonimas.
Todėl „Cinizmas kaip vilties forma.“ man yra tobulas posakis.
Reply
Reply
Reply
Gal antonimo dar net nėra, neišrastas. O gal jis išbarstytas "sekretų" mozaika, kurią reikia susirankioti lobių ieškotojui. Gal tai neįvardinamas prigimtinis jausmas - pasitikėjimas pasauliu, į kurį nutiko užsukti? Kaip bebūtų, viskas arčiau vilties formų, nei tai, kas apibrėžiama cinizmu. Atsakymas aukščiau įdomus, bet išeinantis iš ribotos situacijos atskiras atvejis, ne dėsningumas.
Reply
Leave a comment