Populiarus teiginys, jog istorija neturi tariamosios nuosakos (esu pats ne kartą jį įvairiuose tekstuose linksniavęs), nėra absoliutus.
Klausimas, kokia galėjo būti Lietuva, jeigu ne penki dešimtmečiai sovietmečio, nebūtinai yra toks beviltiškas. Įtariu, jog toji problema graužia ne tik mano smegenis. Juoba sunkmečiu, beviltiškai krentant šalies
(
Read more... )
Comments 3
Reply
http://www.cit.lt.ugpunsk.pl/index.php?id=22
Čia tikrai galima susirasti išsamiau.
Reply
Va šito pastebiu labai trūkstant tarp mūsų - į istoriją ir jos palikimą, ženklus ir t.t. žvelgiama tartum ją nuo mūsų skirtų kažkokia nepasiekiama praraja, tarsi tai visai kitam išmatavime, tarsi mes patys nesam jos dalis, tarsi ji nepajudinama ir, šiukštu - neliestina, nes - ne mūsų.
Iš čia iš dalies, manyčiau ir pasipriešinimai Žemutinių rūmų statybai - tarytum dabartiniai nuodėmingieji ir protėvių nevertieji tegalėtų klūpoti prie griuvėsių, nekepšteldami nė akmens, nes vis tiek jau nieko didingesnio nebesukurs.
Senieji valdovai nelabai sukdavo galvos perstatinėdami ir atstatydami, nes suvokė - tai "mes" ir tai mūsų.
Reply
Leave a comment