Reklama: Lietuva be sovietmečio
Populiarus teiginys, jog istorija neturi tariamosios nuosakos (esu pats ne kartą jį įvairiuose tekstuose linksniavęs), nėra absoliutus.
Klausimas, kokia galėjo būti Lietuva, jeigu ne penki dešimtmečiai sovietmečio, nebūtinai yra toks beviltiškas. Įtariu, jog toji problema graužia ne tik mano smegenis. Juoba sunkmečiu, beviltiškai krentant šalies ūkio rodikliams.
Tai va. Kol dar rugpjūtis neprasidėjo, siūlau garantuodamas visišką pasitenkinimą ir didį peną smegenims: 200 km visai padoriu keliu arba 4-5 val. traukiniu ir...
...jūs galite atsidurti lietuviškose Lenkijos salose aplink Punską. Po 19 metų pertraukos važiavau ten savo tarnybos reikalais, nors iš tų kraštų kilę mano dabar jau mirę senoliai.
Vakar kartu su Vladimiru Ivanovu iš VŽ-VK brūgynais bastėmės po Lenkijos ir Lietuvos pasienį, įsivaizduodami esą kokie tarpukario kontrabandininkai-knygnešiai. Ryšium su kuo - čia jau kitame VK numeryje.
O dar prieš tai turėjau progos pabendrauti su to krašto žmonėmis: mokytojais, žurnalistais, ūkininkais, mokslininkais. Ten, kur niekada su šaknimis nebuvo išrauta privati nuosavybė, kur socialinis režimas (turiu galvoje Liaudies Lenkiją) nebuvo toks rūstus ir kur didžiuma žmonių gyvena ne kokiose neva "moderniose gyvenvietėse", o savo tėvonijose nerakindami laukujų durų. Ten kalbama dzūkiška tarme, ieškoma ištakų jotvingių ar prūsų gentyse, beveik nėra dirvonų, o 18-19 metų sulaukę vaikinukai planuoja iš tėvų perimti ūkius.
Lietuvą ten myli labiau, nei pati Lietuva myli save. Dėl Lietuvos aukojamasi.
Žemiau - vienas kitas vaizdelis iš vietos lietuvio-verslininko savo žemėje suręstos jotvingių gyvenvietės. Snobas tame įžvelgs kičą ir jokios istorinės autentikos (labiau įsivaizduojamą), tačiau man tas jo pasiryžimas paliko visokių prasmingų įspūdžių - tarsi kalbėdami apie jotvingius ar prūsus, tie žmonės neišvengiamai kalba apie save.
Nuotraukų, deja, tik tiek: atrodo, kažkur tarp sodybų palikau fotoaparatą.
P.S. Jeigu suviliojau: Žolinė Punske beveik pagrindinė šventė. Važiuoti galima automobiliu arba traukiniu per Šeštokus (išlipant iš Šeštokų-Varšuvos traukinio Trakiškės stotelėje). Apsigyventi galima kaimo turizmo sudybose, kurių apylinkėse nemažai ir labai gražių. Dar galima atsiversti čia: http://www.punsk.com.pl/index_lt.htm
Klausimas, kokia galėjo būti Lietuva, jeigu ne penki dešimtmečiai sovietmečio, nebūtinai yra toks beviltiškas. Įtariu, jog toji problema graužia ne tik mano smegenis. Juoba sunkmečiu, beviltiškai krentant šalies ūkio rodikliams.
Tai va. Kol dar rugpjūtis neprasidėjo, siūlau garantuodamas visišką pasitenkinimą ir didį peną smegenims: 200 km visai padoriu keliu arba 4-5 val. traukiniu ir...
...jūs galite atsidurti lietuviškose Lenkijos salose aplink Punską. Po 19 metų pertraukos važiavau ten savo tarnybos reikalais, nors iš tų kraštų kilę mano dabar jau mirę senoliai.
Vakar kartu su Vladimiru Ivanovu iš VŽ-VK brūgynais bastėmės po Lenkijos ir Lietuvos pasienį, įsivaizduodami esą kokie tarpukario kontrabandininkai-knygnešiai. Ryšium su kuo - čia jau kitame VK numeryje.
O dar prieš tai turėjau progos pabendrauti su to krašto žmonėmis: mokytojais, žurnalistais, ūkininkais, mokslininkais. Ten, kur niekada su šaknimis nebuvo išrauta privati nuosavybė, kur socialinis režimas (turiu galvoje Liaudies Lenkiją) nebuvo toks rūstus ir kur didžiuma žmonių gyvena ne kokiose neva "moderniose gyvenvietėse", o savo tėvonijose nerakindami laukujų durų. Ten kalbama dzūkiška tarme, ieškoma ištakų jotvingių ar prūsų gentyse, beveik nėra dirvonų, o 18-19 metų sulaukę vaikinukai planuoja iš tėvų perimti ūkius.
Lietuvą ten myli labiau, nei pati Lietuva myli save. Dėl Lietuvos aukojamasi.
Žemiau - vienas kitas vaizdelis iš vietos lietuvio-verslininko savo žemėje suręstos jotvingių gyvenvietės. Snobas tame įžvelgs kičą ir jokios istorinės autentikos (labiau įsivaizduojamą), tačiau man tas jo pasiryžimas paliko visokių prasmingų įspūdžių - tarsi kalbėdami apie jotvingius ar prūsus, tie žmonės neišvengiamai kalba apie save.
Nuotraukų, deja, tik tiek: atrodo, kažkur tarp sodybų palikau fotoaparatą.
P.S. Jeigu suviliojau: Žolinė Punske beveik pagrindinė šventė. Važiuoti galima automobiliu arba traukiniu per Šeštokus (išlipant iš Šeštokų-Varšuvos traukinio Trakiškės stotelėje). Apsigyventi galima kaimo turizmo sudybose, kurių apylinkėse nemažai ir labai gražių. Dar galima atsiversti čia: http://www.punsk.com.pl/index_lt.htm