Nusišikt man ant tamstos šautuvo, jeigu po teisybei

[gedas]

Rašinėja čia... Neišlaikiau nesureagavęs, kai internetinius pasiburnojimus kergia su tragedijom ir puola teisti.
Puiki iliustracija ankstesniam įrašui apie „nenorą teptis rankų

Comments

[rimask]

Mano didelė pagarba Jums už šiuos sakinius.
Manau pritars dauguma skaitančųjų aukščiau
parašytas eilutes.
Žmogus turi tik vieną gyvenimą ir jam, kaip ir kiekvienam
gyvam sutvėrimui, yra būdingas savisaugos instinktas
(jei jis normalus, aišku).

[gedas]

Taip, pritariu (dėl savisaugos). Ir nemanau, kad "...jog tuomet gyvenę ir vėliau kalbėdami nematė tame jokios bėdos"
Tiesiog tokius dalykus, jei teko patiems iš arti susidurti, visi nustūmė į tolimiausias atminties kerteles ir sakėsi, geriausiu atveju tik kunigui per išpažintį.

Tai ką daryt, jei tokius laiškus be markės siunčia?

[laumaras]

Aga, ta pati dilema nagrinėjama LT filme „Vienos dienos kronika“ su garsiuoju klausimu „Kodėl stovėjai po medžiu?“

Re: Tai ką daryt, jei tokius laiškus be markės siunčia?

[gedas]

„Kožnam mieliau žiūrėti arkliui po uodega negu angelams į veidus"

Re: Tai ką daryt, jei tokius laiškus be markės siunčia?

[laumaras]

Žaidžiame B. Babkausko personažų frazėmis - 2:1 Gedo naudai :)

kur riba?

[ext_256754]

būtų įdomi nuomonė, kur tada yra riba tarp mirties baimės ir "stovėjimo po medžiu":
1) aktyvus dalyvavimas (šaudymas)
2) pasyvus dalyvavimas (organizavimas, logistika)
3) viešas palaikymas veiksmo metu
4) privatus pritarimas veiksmo metu
5) naudojimasis proceso nauda (turto perėmimas, pareigų užėmimas etc.)
6) privatus prieštaravimas
7) diskusija su okupacine valdžia (kelių kunigų pvz.)
8) slaptas žydų palaikymas
9) viešas žydų palaikymas
10) pasyvus trukdymas
11) aktyvus trukdymas

[simasj]

Visiškai pritariu autoriui. Dar nuo savęs galėčiau pridėti kad reikia atsižvelgti į istorinį kontekstą tą prasme, kad aplinkui buvo vien režimai, kurių filosofija buvo "fiziškai išnaikinsim priešus ir gyventi bus geriau" (bolševikai naikino "buožes kapitalistus", naciai - žydus, komunistus ir kt.). Nors dabartinės vakarų valstybės neturėjo tokio nusistatymo naikinti priešus, bet neapykantos kitokiems ten irgi netrūko. Dabar taip idealizuojamos vakarų valstybės turėjo kažką panašaus į koncentracijos lagerius (Anglija Palestinoje. Turėjau 1943 m. vokiečių išleistą propagandinę knygutę apie "baisumus Anglijos koncentracijos stovykloje paleistinoje"), JAV karo metu suvarė visus Japoniškos kilmės piliečius į getus ar rezervatus (nežinau kaip jie tai vadino). Gal tokio fizinio naikinimo kaip kad buvo naikinami žydai Vokietijoje ir nebuvo, bet jei pakliūdavai į nepageidaujamų asmenų tipą, lengva nebuvo niekur. Ir jau tikrai nebuvo supratimo kad kovoti "už kažką", nes tik po karo pasaulyje vėl buvo "atrastas" toks pasaulio supratimas, kokį

[apeironas]

Taigi, alternatyvų nereikia vardinti, nes tikriausiai alternatyvos nėra, kai esi konkretaus savo veiksmo įpareigotas. Nė vienas negali pasakyti kaip pasielgtų (nebent įsivaizduoti, bet tai nėra tas pats), o visi didvyriškumai, kai sėdi savo bloge, atrodo apgailėtinai.
Geras tekstas

[rimask]

... nes tikriausiai alternatyvos nėra)))))
Alternatyvos, mano galva, niekuomet nėra.
Kiekvienam žmogui vienintelis teisingas kelias yra
tas, kurį pats pasirenka. Nė vienas kitas neturi jokios
moralinės teisės svarstyti apie kito žmogaus asmeninį
pasirinkimą (galimai teisingą ar neteisingą).