Nusišikt man ant tamstos šautuvo, jeigu po teisybei

[gedas]

Rašinėja čia... Neišlaikiau nesureagavęs, kai internetinius pasiburnojimus kergia su tragedijom ir puola teisti.
Puiki iliustracija ankstesniam įrašui apie „nenorą teptis rankų

Comments

Mylėkimės, ne kariaukime!

[saulegraza]

Sutinku. Kiek prašydavau papsakoti a.a. babuškos su dieduška, ar močiutės apie karą - visada labai šykščiai ir sunkiai prisiminimais dalindavosi. Nors papasakot tikrai buvo ką, bet jau paskui, suaugusi, pamačiau, kiek tie prisiminimai skausmo sukelia. Ir tas atsidūsėjimas "ajej, vaikeli, kad tik jums neišpultų tokia bėda..." toks tikras - išties, kad tik neišpultų, nes sunkiai suvokiu kaip reiktų gyvent "teisingai", kai nežinai, kiek būsi gyvas, ką valgysi, kas bus su tavo šeima, kai matai aplink tiek smurto, mirčių. Neduokdie tokio išbandymo savoms vertybėms...

Re: Mylėkimės, ne kariaukime!

[rimask]

...šykščiai ir sunkiai prisiminimais dalindavosi.))))
Visiškai su Jumis sutinku. Lygiai tas pats ir man jaunystėje
yra buvę. Dar apie pirmą pasaulinį plačiau pasidalindavo prisiminimais, bet apie antrą ir ypač pokario metus - labai
ir labai nenoriai, net ir atgavus nepriklausomybę mažai kas pasikeitė.