(Untitled)

[anniemariex]

Aaam, nelabai mėgstu girtis. TIKSLIAU! Gal ir mėgstu, bet nemoku būti atvirai laiminga. Turiu omeny, kad man gėda sakyti: AŠ LAIMINGA, MAN GERA, arba iš tos serijos AŠ ĮSIMYLĖJUS. Tikiu, kad galiu nubaidyti laimę tokiais pasakymais. O gal tada aš nesu tikrai laiminga? Lietuvė.
Bet aš vėl ne apie tai! Beveik.
Atėjau čia, kad pasižymėčiau sau šią dieną

Comments

[maturegirl]

Woohoo :))

[pa_radize]

Koks smagus užsiėmimas! Neteko išbandyt, bet gal kada nors pasiseks :) Nes bent iš šono žiūrėt tai baisiai smagu :D

[anniemariex]

Nežinau! Mna kaip tik atrodo, kad jis toks lengvai nuobodus stebėt

[black_paws]

Aha, žinau jausmą. Ypač kur ten iš serijos 'aš įsimylėjus'.

Turėjau draugų, kurie įsimylėjo ir taip džiaugėsi, kad jaučiausi pamesta už kažkokio poliarinio užribio. Ir iki šiol neapsiverčia liežuvis dalintis daugiau nei 'man gerai'. Čia kažkoks asmeninis džiaugsmas? Kaip ir asmenine niūra, nėra kaip dalintis. Miles and miles away

O šiaip džiūgaujant baisu įsibrauti spigiu juoku į kažkieno melancholiją ir pastatyti tarp savęs ir žmogaus sieną, per kurią niekada neišeis iš tikrųjų susisiekti.

Džiaugiuosi, kad tu laiminga :)

[anniemariex]

Bet gal tikrai, tas nesugebėjimas ar nenoras reikšti teigiamas emocijas, yra lietuviškumo požymis? Vis mąstau. O kad galutinai grįžčiau prie savo šaknų, nuo vakar vakaro susidirbau tą nuotaiką ir pradėjau jausti stiprų nerimą. Triskart valio!
bet vis tiek ačiū:)

[black_paws]

Na, uždarumas yra lietuviškas požymis. Džiaugsmas dėl dvesiančios kaimyno karvės - irgi. Taip pat - kuklumas.

Kažkas susideda.

Bet taip pat man atrodo, kad yra džiaugsmai, kurie tiesiog papuola į asmeninių džiaugsmų kategoriją, kurių tiesiog nėra kaip pasidalinti su kitu žmogumi.