Apsidžiaugiau, kad šitas ufonautiškas daiktas dar stovi, kad ir užsuktas. Nesu tikra, ar ilgai dar išgyvens, o bus gaila, visgi su šiais vandens čiaupais susiję nemažai vilniečių prisiminimų. Jie neatsiejami nuo Vingio parko, kadaise ten vykdavusių lunaparkų - oo, KITO pasaulio dvelksmas - ir lakstymo po didžiules žalias erdves.
(
Read more... )
Comments 2
Reply
Ne, mūsų šitiek negąsdino. Čiaupo nečiaupnok, vandenį gerk „per atstumą“, - man atrodo, kad aš tą dariau be jokio nurodymo iš šalies.
Reply
Leave a comment