Antilietuviška provokacija: autoriai Maskvoje ar kur kas arčiau...?
Извиняюсь перед русскоязычными френдами, но мои последние посты касаются внутрилитовской проблематики и на русском дублироваться не будут.
Taip, taip, gerbiamieji - aš vėl apie tą patį.... Na, tokia jau mano prigimtis - jei kažkas užkabina, tai ilgai nenusiraminu - dar ir po pusmečio netyčiom prisiminęs galiu piktai dantim sugriežti...:)
Savo nuomonę apie Kovo 11 eisenos dalyvius, jų šūkius ir iš tų šūkių išplaukiančią poziciją jau išsakiau, o dabar norėjau atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie tiesiog bado akis, skaitant ir regint šio įvykio nušvietimą ir pateikimą mūsų žiniasklaidoje. Spaudoje jau nuskambėjo labai aukšto lygio pareiškimai su užuominomis apie svetimų valstybių spectarnybų dalyvavimą šioje „antilietuviškoje provokacijoje“ ir etc. - turiu pasakyti, kad mano plika akimi matomos aplinkybės rodo truputį ką kitką.
Pačio šio skandalo įkarštyje visai netyčiomis pasižiūrėjau V.Savukyno laidos per vieną iš lietuviškųjų televizijų fragmentą, kuriame susirinkusios „kalbančios galvos“ dėjo į šuns dienas pačią eiseną, jos dalyvius, Lietuvos valdžią ir ypač - teisėsaugos organus, o berods, VSD atstovė ir VRM sekretorius S.Liutkevičius bandė kažką aiškinti įsikarščiavusioms „tolerantiškoms galvoms“ apie LR piliečių konstitucines teises, nekaltumo prezumpciją ir pan. tiesas, kurias jų pašnekovai-egzekutoriai paniekinamais mostais atmesdavo, kaip nevykusius bandymus pasiteisinti.
Tuomet savo nuosavomis ausimis ir išgirdau vieną niuansą, į kurį pabrėžtinai neatkreipė dėmesio laidos dalyviai ir kurio jūs dar nematėte akcentuojant mūsų spaudoje (ir vargu, ar pamatysite): [atpasakoju iš atminties] S.Liutkevičius pareiškė, kad po tų eitynių dalyvių apklausų ir operatyvinių veiksmų yra gauti duomenys apie išankstinį susitarimą tarp filmuotojų/fotografuotojų ir atskirų demonstracijos dalyvių, kurie būtent kameroms bei objektyvams ir pašūkavo, ir paskandavo, ir padainavo. Kaip jau minėjau, šis pareiškimas laidos dalyvių pabrėžtinai buvo nuleistas negirdomis ir jokių komentarų nesulaukė.
Atvirai sakant, nenustebau, nes būtent kažką panašaus ir derėjo įtarti, matant, kaip jau 9 metus vykstanti ir nieko nedominanti eisena staiga sulaukė tokio didelio žurnalistų dėmesio. Galų gale, tame nėra nieko naujo - kai kuriose šalyse tai yra įprasta žurnalistinė praktika: jei nėra sensacingo vaizdelio - reikia jį pamodeliuoti. Juokinga, bet žinoma, kad netgi egzistavo organizacijos, tenkinančios tokius politinių jėgų ir jiems palankios massmedijos poreikius - žinoma, ne už dyką. Rusijoje nacionalistinių maršų organizatoriai, aptarę ir suderinę legalius šūkius, lozungus bei plakatų turinį, ilgai negalėjo suprasti, kaip taip atsitinka, kad pasirodžius TV ir nekurių laikraščių žurnalistams staiga demonstracijoje atsiranda žmonių grupė, kuri pradeda daryti „vaizdelį“: mėtyti zighailius, šūkauti hailhitlerius bei demonstruoti nacistines svastikas - ir visą tai tiesiog į objektyvus. Rezultate - jokio kito vaizdelio apie šią demonstraciją mass-medijoje nebuvo galima rasti - ir būtent jis būdavo demonstruojamas per visus TV kanalus, palydint komentarais apie „neonacistų siautėjimus“ ir valdžios abejingumą. Paskui išsiaiškino - kas ten per reguliariai visuose patriotų-nacionalistų renginiuose dalyvaujanti „nacistinė organizacija“ ir kokie jos įkainiai už teikiamas scenines „nacistinių vaizdelių kūrimo“ paslaugas.
Panašu, kad minėta praktika pasiekė ir mūsų Lietuvėlę ir belieka tik su nuostaba palinguoti galva, kad prof. V.Landsbergis eilinį kartą pademonstravo savo neeilinius įžvalgos sugebėjimus - tas vyksmas ir jo pateikimas massmedijoje - tai iš tikro buvo tikrų tikriausia antilietuviška provokacija.
Kitas dalykas, kurio nebuvo galima įžvelgti iš Europarlamento tolumų, yra tai, kad realiausi šios provokacijos organizatoriai yra visai ne Rusijos FSB ar panaši kontora, bet mūsų šalyje svetimus interesus atstovaujančios ir savo įtaką plečiančios tolerastinės-multikultūrinės jėgos, jau sukūrusios galingą lobby valdžioje ir faktiškai užvaldžiusios daugelį mass-media priemonių.
Žiūrint objektyviai, didžiausią žalą Lietuvai padarė ne keli kvaileliai, pašūkavę vaikiškas skanduotęs ir užtraukę vokišką antižydišką šūkį dainos motyvu, bet būtent nekurios žiniasklaidos priemonės, sugebėjusios iš tos adatos priskaldyti vežimą ir [greičiausiai] surežisuoto vaizdelio, jo mąsto manipuliacijomis, turinio akcentų sukeitimu bei visokių palydinčių „interneto apklausų“ pagalba sudaryti visuomenei vaizdą, kuriame lietuviai neapkenčia rusų, žydų, reikalauja jų išvijimo ir t.t. - trumpiau tariant, „netolerancijos laipsnis kylą kasdien ir greit prasiverš smurto priepuoliais“. Žiū, po tokios aktyvios „tolerancijos propagandos“ bei „netolerancijos ir ją palaikančios valdžios kritikos“ ir būtent jos pasėkoje netruksime sulaukti panašių šūkių ir akcijų iš rusakalbio jaunimo, tarp kurio pasiduodančių svetimai įtakai ir savo galvomis naudotis nesugebančių veikėjų procentas vargu ar mažesnis, nei tarp lietuvių. O mūsų tolerancijos ištroškusi žiniasklaida su džiaugsmu tuos vaizdelius filmuos, spausdins ir su pasimėgavimu aptarinės „kalbančių galvų“ laidose.
Trumpiau tariant, ten kur neseniai vyravo tarpetninė tyla ir ramybė ir kur niekam nežinomi kvaileliai galėjo girti ar blaivūs pašūkauti kokias kurstančias nesantaiką ar įžeidžias kvailybęs 20 - 30 žmonių auditorijai, dabar aktyviai sėjamos nesantaikos sėklos, kurių sudygstant nekantriai laukia tos provokacijos organizatoriai, visai pagrįstai besitikintys iš to nemenkos naudos.
Užbėgdamas už akių pastebėjimui, kad be reikalo atmetu Rusijos FSB, GRU ir kitų panašaus pobūdžio tos šalies organizacijų vaidmenį, turiu pasakyti, kad šiuo konkrečiu atveju nematau jokių požymių, kad jie būtu prie to prisidėję: visa ši istorija gimė ir išsipūtė iki oro baliono dydžio būtent mūsų žiniasklaidoje, išskirtinai jos pastangomis ir tarnavo mūsų šalyje esančių jėgų interesams. Rusijos oficialiems organams ši istorija visai nepasirodė įdomi, žiniasklaidai irgi - buvo pora žinučių kažkur kuriozų skiltyje, vienžo, kas internete matė, kaip buvo organizuojami Talino įvykiai, iškart suprato, kad Rusijos intereso šiuo atveju nebuvo.
O jei vadovausimės seniai atrastu principu Qui prodest?, tai nesunkiai suprasime, kas tie naudos gavėjai, reguliariai įvairiais būdais ir per visus galus mus šviečiantys tolerancijos, multikultūralizmo ir daugiaetniškumo neišvengiamos būtinybės klausimais ir visai žmogiškai suprantamai pageidaujantys didesnės politinės įtakos, ženklesnių savo veiklos finansavimo apimčių, atstovaujamos ideologijos įsigalėjimo bei jau oficialios ideologijos Žynių neoficialaus statuso. Visa tai jiems bus kur kas lengviau prieinama, jeigu pavyks šiek tiek pakiršinti iki šiol taikiai gyvenančias Lietuvoje tautas, kas ir yra daroma.
Baigdamas pastebėsiu, kad jeigu šis tekstas paklius į akis tiems, kas organizavo tas eitynes ar juose dalyvavo, tai mano patarimas jiems būtu paprastas: laikykitės, vyrai, ateityje kuo toliau nuo tų žmogų, kurie pirmieji užtraukė tas „berusines“ ir „judenrausines“ dainas ir pradėjo skanduoti ta vaikišką skaičiuoklę, nes jie yra arba nebrangiai parsiduodantys provokatoriai arba visiški pusgalviai, už dyką dėl kvailumo darantys tai, ko tik „draugiškai“ paprašo antilietuviškus vaizdelius kuriantys žurnaliūgos/žurnaliūgės.
Tuom šį kart ir baigsiu. Gal dar kada kils pagunda nušviesti dar vieną šio reiškinio aspektą, pažiūrėsime.