Kosmopolitinio lobby grėsmė ir nacionalizmo atgimimo prielaidos
Padrikų pamąstymų pirma dalis. Dėmesio - labai daug raidžių...!
Gal tik visai žalias jaunimėlis, vis labiau įsisiūbuojančių politkorekcinės tolerancijos vėjų prapūstomis smegenimis, nežino, kad Nepriklausomybė Lietuvoje buvo atkurta ne multikultūrinių internacionalistų, ne Naujosios Kairės ir net ne gėjų organizacijų dėka, bet tautiškai nusiteikusių ir nacionalistinių idėjų vedamų žmonių pastangomis. Jiems bus sunku patikėti, bet tais laikais netgi Lietuvos komunistų partija buvo apimta - tegul ir lengvos formos, bet nacionalistinio šišo - bent jau tik šitaip iš Maskvos vertino naujosios betautės asmenybės („sovietinio žmogaus“) konstruktoriai. Vienžo, pačioje devyniasdešimtųjų pradžioje daugiau ar mažiau nacionalistais buvo beveik visi sąžinės ir proto nepametę žmogai.
Tačiau nenuostabu, kad pradėjus savo valstybės atkūrimo darbus nacionalizmas, kaipo toks, ganėtinai greit tapo nebeaktualus ir visos tos grynai tautinės pakraipos organizacijos, tiek daug reiškusios kovose už laisvę, po truputį dingo iš Lietuvos politinės rinkos. Paskutinis Seimo mohikanas, pakliuvęs mano akiratin, buvo, berods, S.Buškevičius, bet ir tas netruko sugrįžti iš įstatymų leidybos prie kur kas proziškesnių kaunietiškų veiklų.....
Atvirai sakant, pradžioje džiaugiausi šia tendencija.
Taip, taip, prašau neišsproginti akių - džiaugiausi, nes tai aiškiai bylojo, kad su tautiškumu viskas daugmaž tvarkoje - jis patapo visiems suprantamu horizontaliu prioritetu, apie kurį neverta daug šnekėti ir be reikalo minėti, bet kurio prisilaikė ir paisė visos, be išimties, valdžioje buvusios politinės jėgos. Turėjome lietuvišką Lietuvą, lietuvišką (tegul ir ne kokią) valdžią, patriotizmo ugdymo kalvę - šauktinių kariuomenę, pusėtinai veikiančią demokratiją, šiokią tokią žodžio laisvę ir etc. etc.
Bet, kaip žinia, šventa vieta tuščia ilgai nebūna - Lietuva įstojo į ES ir staiga paaiškėjo, kad nekurios tenykštės tendencijos labai nedaug tenutolusios nuo daugeliui dar atmintinų proletarinio internacionalizmo, tautų kraustymo ir maišymo bei naujo tipo betaučio žmogaus formavimo dogmatų. Galų gale patys savo akimis pamatėme, kaip šių dogmatų realizavimas atrodo realybėje - pvz. Londone, Briuselyje, Marselyje, Paryžiuje ar kokiame Roterdame. Vaizdelis, reikia pripažinti, atskirais aspektais kur kas klaikesnis, nei buvo SSSR.....
Beje - ir nekurie politkorektiškumo aspektai labai užnešė į sovietmečio partinio diskurso apraiškas.
O nesmagiausia tai, kad ir mūsuose netruko atsirasti bjauriausio bolševikinio-trockistinio tipo neointernacionalistų, persikrikštijusių tolerancijos, multikultūralizmo bei politkorektiškumo adeptais - kurie užėmė neblogas pozicijas nekuriuose politinėse partijose, visuomenės informavimo priemonėse bei su pagalba iš šalies sugebėjo sukurti galingą savo ideologiją stumiantį lobby.....
Dar neseniai sunku būtu net pagalvoti, kad pagrindinės Lietuvos masinio informavimo priemonės - kai kurie dienraščiai, interneto portalai, telekanalai tiesiog pradės nuo ryto iki vakaro varyti antilietuvišką, nutautinančią, kvailinančią bei tradicinę lietuvišką-krikščionišką moralę ir dorovę griaunančią propagandą..... O mūsų Seimas pradės inicijuoti įvairių, švelniai tariant, ne lietuvių tautos interesus realizuojančių įstatymų pakeitimus ir projektus, varžyti žodžio laisvę bei vykdyti emigruoti lietuvius ir imigruoti nelietuvius skatinančią politiką. Deja, bet būtent ta linkme judame.....:(
Taigi, čia buvo liūdna įžanga, o dabar, tsakant - ambulė..:)
Šios naujos tendencijos ir grėsmės, tradicinių partijų išsigimimo ir massmedia parsidavimo fone, vėl iškelia poreikį lietuvių tautos interesus atstovaujančiai organizacijai. Situacija politinėje rinkoje po truputi keičiasi ir tam tikrą poziciją atstovaujančios jėgos poreikis auga, nes kiekvienas iššūkis turi gauti adekvatų atsakymą. Kokia gi yra situacija su šios srities pasiūla Lietuvoje?
Kaip ir minėjau, nesidomėjau tų marginalinių partijėlių egzistavimu ir veikla, juolab, kad ir kažkokių rimtų darbų ar akcijų nesimatė - vis daugiau kažkokie Oželio žygiai, Murzos-Gervaldo menorų vartymai bei Mažono kepštelėjimai - vienžo, greičiau anekdotai, nei dėmesio verta veikla.
Visgi, paskutiniu metu, artėjant rinkimams, pasidomėjau ir su didžia nuostaba supratau, kad tarp dabartinės politinės rinkos pasiūlos tiesiog nėra mano (ir daugelio man pažįstamų žmonių) poziciją kai kuriais principiniais pasaulėžiūros klausimais atstovaujančios organizacijos....
Taigi, vadovaudamasis išmintimi, kad jei ko nors nėra internete, tai reiškia - greičiausia nėra išvis, palandžiojau po lietuviškąjį tinklą: o gal? Deja, nieko jau gatavo neaptikau....:(
Bet pamačiau, kad tam tikras judėjimas link tos politinės rinkos paklausos patenkinimo lyg ir yra, bent jau keli nekvaili žmogai bando išjudinti tą sizifo akmenį. Labiausiai krito akysna interneto personažai Žygeivis, Puritonas bei LJ draugas salvis , kurie ne tik svarsto vieningos tautinės partijos bei viršpartinio judėjimo kūrimą, bet ir bando kažką konkretaus daryti skleidžiant tautiškumą virtualioje erdvėje.
Žinoma, krenta į akis ir Murza-Gervaldas bei jo organizacija, bet kadangi jis pasuko kažkokios pusiau legalios revoliucionierių organizacijos keliu bei nesugeba net pašnekėti viešai apie savo poziciją išsitekdamas į LR įstatymų rėmus, tai jo domėn neimsiu, nors akivaizdu, kad organizatoriškos energijos ir vadistinių polinkių Murzai galima pavydėti, o iš jo tinklapio - ir kai ko pasimokyti. Tačiau Nepriklausoma Lietuvos valstybė - ne pogrindinių ekstremistinių žaidimų aikštelė, o lietuvių tautos rinkta valdžia, kokia ji bebūtu, ne okupantų režimas....
Pasiskaitinėjau dalį to, ką minėti žmogai svarsto ir panorau įkišti ir savo trigrašį šia tema. Turiu perspėti, kad tai yra visiškai pašalinio ir politinėje veikloje iš principo nedalyvaujančio asmens pastebėjimai - toks savotiškas žvilgsnis iš šalies ir subjektyvūs pamąstymai.
Pirmiausia, dėl vieningos tautinės partijos iš visų tų politinių organizacijų likučių sukūrimo:
aš abejoju, kad tokią partiją šiuo metu įmanoma sukurti, o dar svarbiau - jog netgi ją dabar sukūrus, kad tauta bent kiek žymiai už ją balsuos... Pradėkime nuo to, kad Lietuvoje nėra bent kiek plačiai žinomų ir turinčių gerą įvaizdį tautinės pakraipos charizmatinių lyderių. Taip - yra tų vadų vadukų, jonaičių bei petraičių, bet paklausus eilinio TV žiūrinčio tautiečio - ką jis žino?, atsakymų ratas bus labai siauras: pirmoje vietoje - M.Murza, toliau gal dar paminės Buškevičių, Songailą, Smetoną, kokį Oželį, Račkauską ar Mažoną, na ir daugiau besidomintys - M.Kundrotą ar K.Čeponį.
Dalis jų išties aktyviai veikia skleidžiant tautines idėjas virtualioje erdvėje. Kitų vardai bei geri/blogi darbai visuomenei nežinomi, tai natūralu, jog netgi atsiradus tokiai partijai aš ir pats neskubėčiau atiduoti jiems savo brangų balsą, o juo labiau - agituoti už juos savo giminių, draugų bei pažįstamų tarpe, nes pageidaučiau pamatyti: ką tie žmonės sugeba įvairiose srityse - tame tarpe - idėjų propagavimo, šalininkų pritraukimo, partinio darbo organizavimo bei rinkėjų balsų užkariavimo. Kol kas nieko įspūdingo lyg ir nematyti....
Vienžo, nenoriu varginti pirštų, rašydamas partinės statybos tematika - tegul tuo užsiima žmonės, turintys pretenzijų į šiokius tokius partinius vadus ir jaučiantys tam polinkį.
Visai kitas dalykas, mano manymų, yra plataus viršpartinio tautinio judėjimo idėja (toliau - Judėjimas) - ties ja verta apsistoti plačiau. Ši idėja generuojama iškart keliose vietose - ir Murza-Gervaldas savo tinklapyje ją reklamuoja, nors jo vizijose tai būtu lyg ir toks priedėlis prie neregistruotos nacionaldarbistų partinio tipo organizacijos, ir Žygeivis savo administruojamame portale rimtai apie tai svarsto bei Patriotų tinklalapyje tokia tema aktyviai diskutuojama. Taigi - lyg ir daugelis tautinės pakraipos virtualios erdvės aktyvistų sutaria, kad tokio judėjimo reikia.
Nebūdamas tokiu, nesiimsiu spręsti - reikia ar nereikia, tik pasakysiu, kad tautinių idėjų laikas ateina - ir jeigu jomis besivadovaujančios populiarios organizacijos nesukurs idėjiniai nacionalistai, jas nusigriebs ir grynai savo tikslais panaudos savanaudžiai populistai-politikieriai. Pasikartosiu - pasiūla netruks atsirasti, jeigu atsirado poreikis.
Dabar konkretūs pamąstymai.
Pirma klaida, kurią daro Judėjimo idėjos generatoriai yra tai, kad eilinį kartą bandomą burti labai skirtingas ir įvairias ateities vizijas turinčias jėgas į jas vienijantį JUDĖJIMĄ UŽ ... [KAŽKĄ] .
Iškart prasideda svarstymai ir derybos: tai už ką gi? - ir kuo toliau į detales, tuo sunkiau susitarti. Pasaulinė ir mūsų tautos istorija aiškiai rodo, kad aukščiausias vieningumo laipsnis atsiranda, kuomet reikia gintis prieš bendrą (t.y. tokį, kurį visi besąlygiškai tokiu pripažįsta) priešą ir atremti jo keliamas grėsmes.
Būtent todėl toks vienijantis Judėjimas turi būti ne UŽ KAŽKĄ, bet tik PRIEŠ - ir būtent tai turi būti šio judėjimas pamatas, išreikštas ir tiksluose, ir ideologijoje, ir pavadinime, ir lozunguose, ir veikimo būduose. Prisiminkime visus tuos antifašistinius frontus, antidifamacijos lygas bei kitokius antirasistinius darinius - visi nukreipti prieš kažkokią ideologiją, politiką ar jos įtakotus veiksmus.
Galų gale, daugelis su didžiule nostalgija prisimena Sąjūdžio laikus, kuomet visų partijų partijėlių atstovai petys petin stovėjo PRIEŠ sovietinį milžiną, o ir besiginančio nuo užpuoliko pozicija yra psichologiškai patrauklesnė...
Nuoširdžiai manau, kad susitarti PRIEŠ KĄ kovoti yra daug paprasčiau, nei UŽ KĄ, lygiai kaip ir pritraukti tautos ir žiniasklaidos dėmesį gerokai lengviau veiksmais prieš kažką, nei už. Deja, tokia yra mass-medijinė realybė ir masių psichologijos ypatybė, kurias būtinai reikia išnaudoti savo tikslams.
Iš pirmo postulato išplaukia loginis klausimas - o tai prieš ką siūloma vienytis? Kas tas baubas, kurį derėtu apibūdinti trumpai bet skambiai..? Žinoma, tiesiog ant liežuvio sukasi GLOBALINIS INTERNACIONALIZMAS, KOSMOPOLITIZMAS, TOLERASTIJA, POLITKOREKTMARAZMAS ir pan. šmaikštūs užvadinimai, betgi akivaizdu, kad viešai erdvei tokie terminai netinka, nors Antitolerastinė Lyga skambėtu visai neblogai...:)
Mano nuomone, toks baubas ir grėsmė galėtu būti įvardinta LIETUVOS NUTAUTINIMU. Atitinkamai, vieningo nepartinio Judėjimo veikimo tikslas būtu - kovoti PRIEŠ LIETUVOS NUTAUTINIMĄ.
O štai kokie uždaviniai slypi po šiuo tikslu - jau bendro susitarimo reikalas. Bet nemanau, kad sunku bus atrasti kelias grėsmes, kovojant prieš kurias galima pelnyti didžiausią tautos ir žiniasklaidos dėmesį.
Žinoma, derėtu susitarti - o kokių pasekmių Judėjimo generatoriai tikisi iš šio Judėjimo?
Mano supratimu, laukiamos pasekmės galėtu būti:
a.Tautinių idėjų sklaida ir propagavimas, jų grąžinimas į legalų viešąjį diskursą;
b.Tautines idėjas atstovaujančių organizacijų elektorato plėtra, ypač - artėjančio prie pilnametystės ir jau sulaukusio 18 m. jaunimo pritraukimas;
c. asmenų, gebančių organizuoti veiklą ugdymas ir pritraukimas;
d. savo nišos massmedia erdvėje išsikovojimas;
e. potencialių charizmatinių lyderių iškilimas bei išbandymas darbais;
f. idėjinių, gebančių veikti įvairiose srityse, aktyvistų sluoksnio susiformavimas;
g. prielaidų naujai ar reformuotai populiariai tautinei partijai kurtis atsiradimas.
Dabar apie galimą Judėjimo pavadinimą.
Iškart perspėsiu, kad turiu šiuo klausimu gan, khhm, neortodoksalią nuomonę...:)
Žygeivio siūlomas „Tautinio atgimimo sąjūdis“ IMHO netinka dėl jau minėtų priežasčių - siūloma vienytis ir kovoti UŽ kažkokį eilinį tautinį atgimimą.....? Tautinių atgimimų po įvairių negandų ir priespaudų Lietuvos istorijoje būta bent kelių, bet pvz. man visiškai neaišku, po ko ir kodėl būtent dabar 18 metų gyvenantys savo valstybėje lietuviai turėtu „atgimti“..? Tai kad lyg ir neišnykome dar, nepaisant visų valdžios pastangų...?:)
Murzos-Gervaldo grėmėzdinis variantas - „Vieningojo Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdžio Prijaučiantieji“ išvis tiktu nebent į kokį anekdotą..:)
Žinia, kritikuoti ir juoktis visi gudrūs, bet ką aš pats siūlau..?
Ogi štai ką: kaip minėta, pavadinimas turi atspindėti Judėjimo tikslą, kuris, kaip kol kas sutarėme, yra kova prieš Lietuvos nutautinimą. Be to, pavadinimas turėtu būti skambus, įsimintinas, sklandžiai trumpinamas ir patrauklus jaunimui. Taip, taip - paskutinė aplinkybė yra labai svarbi - jaunimas mėgsta skambius ir šmaikščius užvardijimus.
Taigi, kaip įvardinti to Judėjimo formą - Judėjimas? Sąjūdis? Lyga? Frontas? Beje, pastarasis pavadinimas yra labai neblogas, puikiai atspindintis KOVOS PRIEŠ idėją ir skamba karingai - FRONTAS. Bet jis daugiau siejasi su kairuoliškomis tradicijomis bei jau yra okupuotas naujosios Paleckiuko organizacijos (beje, štai kur veiklaus, nekvailo ir gan toliaregio jaunojo politikieriaus pavyzdėlis).
Pabandykime variantus:
„Judėjimas prieš Lietuvos nutautinimą“ - nelabai kas - per ilgas, neskambi abreviatūra, sunku sutrumpinti iki vieno žodžio, nors iš bėdos tiktu.
„Sąjūdis Lietuvai nuo nutautinimo apginti“ - daug žodžių, be to, „sąjūdis“ perdėm istoriškas žodis, niekas to judėjimo vienu žodžiu nevadins...
„Lietuvos antinutautinimo lyga“ - kažkaip keistokai skamba tas „antinutautinimo“? Gal geriau „Kovos prieš Lietuvos nutautinimą lygą“? Irgi ilgokas žodžių derinys.
Gerai, nebekankinsiu išvedžiojimais ir pasiūlysiu savo favoritinį variantą, kuri pamatę kalbininkai turbūt už galvų susigriebtu:
„Lietuvos nutautinimui atkirtis“ („Atkirtis Lietuvos nutautinimui“).
Neskubėkite juoktis ir plačiai žiotis apie lietuvių kalbos taisykles - pasižiūrėkime atidžiau, kiek šis keistas iš pirmo žvilgsnio pavadinimas atitinka mūsų aukščiau deklaruotus reikalavimus:
Ar jis išreiškia pagrindinį Judėjimo tikslą - kova prieš Lietuvos nutautinimą? Taip, be abejo.
Ar jis yra skambus bei kovingas? Tikrai taip.
Ar jo abreviatūra yra skambi bei lengvai ištariama? eL-eN-A arba A-eL-eN - taip, pakankamai.
Ar jį galima sutrumpinti iki vieno žodžio? Taip, tas žodis - „atkirtis“ - Sąjūdžio pavyzdžiu pilnai gali būti vartojamas, kaip sutrumpintas viso judėjimo pavadinimas - Atkirtis, Atkirčio, Atkirčiui. Svarbiausia, kad jis nėra nuvalkiotas ir nesidubliuoja su kitomis organizacijomis - todėl pasakius „Atkirtis“ bus iškart aišku, apie ką kalbama.
Ar jis yra patrauklus jaunimui? Manau, kad taip - jaunimas mėgsta tokius truputi paradoksalius, skambius bei kovingus užvardijimus. Be to, tą vieną žodį galima neblogai panaudoti kuriant Judėjimo simboliką bei vaizdinę agitaciją...
Žinoma, iš bėdos galima trumpinti šį pavadinimą, išmetant tą „nutautinimą“ ir būtinai akcentuojant „atkirtį“, kuris ir išreiškia pagrindinį Judėjimo tikslą bei kovingą dvasią:
- Judėjimas „Tautos atkirtis“,
- Tautinis judėjimas „Atkirtis“,
- „Tautos atkirčio sąjūdis“ ir etc.
Tai tiek apie pavadinimą.
Tęsinys bus kitame poste.
Gal tik visai žalias jaunimėlis, vis labiau įsisiūbuojančių politkorekcinės tolerancijos vėjų prapūstomis smegenimis, nežino, kad Nepriklausomybė Lietuvoje buvo atkurta ne multikultūrinių internacionalistų, ne Naujosios Kairės ir net ne gėjų organizacijų dėka, bet tautiškai nusiteikusių ir nacionalistinių idėjų vedamų žmonių pastangomis. Jiems bus sunku patikėti, bet tais laikais netgi Lietuvos komunistų partija buvo apimta - tegul ir lengvos formos, bet nacionalistinio šišo - bent jau tik šitaip iš Maskvos vertino naujosios betautės asmenybės („sovietinio žmogaus“) konstruktoriai. Vienžo, pačioje devyniasdešimtųjų pradžioje daugiau ar mažiau nacionalistais buvo beveik visi sąžinės ir proto nepametę žmogai.
Tačiau nenuostabu, kad pradėjus savo valstybės atkūrimo darbus nacionalizmas, kaipo toks, ganėtinai greit tapo nebeaktualus ir visos tos grynai tautinės pakraipos organizacijos, tiek daug reiškusios kovose už laisvę, po truputį dingo iš Lietuvos politinės rinkos. Paskutinis Seimo mohikanas, pakliuvęs mano akiratin, buvo, berods, S.Buškevičius, bet ir tas netruko sugrįžti iš įstatymų leidybos prie kur kas proziškesnių kaunietiškų veiklų.....
Atvirai sakant, pradžioje džiaugiausi šia tendencija.
Taip, taip, prašau neišsproginti akių - džiaugiausi, nes tai aiškiai bylojo, kad su tautiškumu viskas daugmaž tvarkoje - jis patapo visiems suprantamu horizontaliu prioritetu, apie kurį neverta daug šnekėti ir be reikalo minėti, bet kurio prisilaikė ir paisė visos, be išimties, valdžioje buvusios politinės jėgos. Turėjome lietuvišką Lietuvą, lietuvišką (tegul ir ne kokią) valdžią, patriotizmo ugdymo kalvę - šauktinių kariuomenę, pusėtinai veikiančią demokratiją, šiokią tokią žodžio laisvę ir etc. etc.
Bet, kaip žinia, šventa vieta tuščia ilgai nebūna - Lietuva įstojo į ES ir staiga paaiškėjo, kad nekurios tenykštės tendencijos labai nedaug tenutolusios nuo daugeliui dar atmintinų proletarinio internacionalizmo, tautų kraustymo ir maišymo bei naujo tipo betaučio žmogaus formavimo dogmatų. Galų gale patys savo akimis pamatėme, kaip šių dogmatų realizavimas atrodo realybėje - pvz. Londone, Briuselyje, Marselyje, Paryžiuje ar kokiame Roterdame. Vaizdelis, reikia pripažinti, atskirais aspektais kur kas klaikesnis, nei buvo SSSR.....
Beje - ir nekurie politkorektiškumo aspektai labai užnešė į sovietmečio partinio diskurso apraiškas.
O nesmagiausia tai, kad ir mūsuose netruko atsirasti bjauriausio bolševikinio-trockistinio tipo neointernacionalistų, persikrikštijusių tolerancijos, multikultūralizmo bei politkorektiškumo adeptais - kurie užėmė neblogas pozicijas nekuriuose politinėse partijose, visuomenės informavimo priemonėse bei su pagalba iš šalies sugebėjo sukurti galingą savo ideologiją stumiantį lobby.....
Dar neseniai sunku būtu net pagalvoti, kad pagrindinės Lietuvos masinio informavimo priemonės - kai kurie dienraščiai, interneto portalai, telekanalai tiesiog pradės nuo ryto iki vakaro varyti antilietuvišką, nutautinančią, kvailinančią bei tradicinę lietuvišką-krikščionišką moralę ir dorovę griaunančią propagandą..... O mūsų Seimas pradės inicijuoti įvairių, švelniai tariant, ne lietuvių tautos interesus realizuojančių įstatymų pakeitimus ir projektus, varžyti žodžio laisvę bei vykdyti emigruoti lietuvius ir imigruoti nelietuvius skatinančią politiką. Deja, bet būtent ta linkme judame.....:(
Taigi, čia buvo liūdna įžanga, o dabar, tsakant - ambulė..:)
Šios naujos tendencijos ir grėsmės, tradicinių partijų išsigimimo ir massmedia parsidavimo fone, vėl iškelia poreikį lietuvių tautos interesus atstovaujančiai organizacijai. Situacija politinėje rinkoje po truputi keičiasi ir tam tikrą poziciją atstovaujančios jėgos poreikis auga, nes kiekvienas iššūkis turi gauti adekvatų atsakymą. Kokia gi yra situacija su šios srities pasiūla Lietuvoje?
Kaip ir minėjau, nesidomėjau tų marginalinių partijėlių egzistavimu ir veikla, juolab, kad ir kažkokių rimtų darbų ar akcijų nesimatė - vis daugiau kažkokie Oželio žygiai, Murzos-Gervaldo menorų vartymai bei Mažono kepštelėjimai - vienžo, greičiau anekdotai, nei dėmesio verta veikla.
Visgi, paskutiniu metu, artėjant rinkimams, pasidomėjau ir su didžia nuostaba supratau, kad tarp dabartinės politinės rinkos pasiūlos tiesiog nėra mano (ir daugelio man pažįstamų žmonių) poziciją kai kuriais principiniais pasaulėžiūros klausimais atstovaujančios organizacijos....
Taigi, vadovaudamasis išmintimi, kad jei ko nors nėra internete, tai reiškia - greičiausia nėra išvis, palandžiojau po lietuviškąjį tinklą: o gal? Deja, nieko jau gatavo neaptikau....:(
Bet pamačiau, kad tam tikras judėjimas link tos politinės rinkos paklausos patenkinimo lyg ir yra, bent jau keli nekvaili žmogai bando išjudinti tą sizifo akmenį. Labiausiai krito akysna interneto personažai Žygeivis, Puritonas bei LJ draugas salvis , kurie ne tik svarsto vieningos tautinės partijos bei viršpartinio judėjimo kūrimą, bet ir bando kažką konkretaus daryti skleidžiant tautiškumą virtualioje erdvėje.
Žinoma, krenta į akis ir Murza-Gervaldas bei jo organizacija, bet kadangi jis pasuko kažkokios pusiau legalios revoliucionierių organizacijos keliu bei nesugeba net pašnekėti viešai apie savo poziciją išsitekdamas į LR įstatymų rėmus, tai jo domėn neimsiu, nors akivaizdu, kad organizatoriškos energijos ir vadistinių polinkių Murzai galima pavydėti, o iš jo tinklapio - ir kai ko pasimokyti. Tačiau Nepriklausoma Lietuvos valstybė - ne pogrindinių ekstremistinių žaidimų aikštelė, o lietuvių tautos rinkta valdžia, kokia ji bebūtu, ne okupantų režimas....
Pasiskaitinėjau dalį to, ką minėti žmogai svarsto ir panorau įkišti ir savo trigrašį šia tema. Turiu perspėti, kad tai yra visiškai pašalinio ir politinėje veikloje iš principo nedalyvaujančio asmens pastebėjimai - toks savotiškas žvilgsnis iš šalies ir subjektyvūs pamąstymai.
Pirmiausia, dėl vieningos tautinės partijos iš visų tų politinių organizacijų likučių sukūrimo:
aš abejoju, kad tokią partiją šiuo metu įmanoma sukurti, o dar svarbiau - jog netgi ją dabar sukūrus, kad tauta bent kiek žymiai už ją balsuos... Pradėkime nuo to, kad Lietuvoje nėra bent kiek plačiai žinomų ir turinčių gerą įvaizdį tautinės pakraipos charizmatinių lyderių. Taip - yra tų vadų vadukų, jonaičių bei petraičių, bet paklausus eilinio TV žiūrinčio tautiečio - ką jis žino?, atsakymų ratas bus labai siauras: pirmoje vietoje - M.Murza, toliau gal dar paminės Buškevičių, Songailą, Smetoną, kokį Oželį, Račkauską ar Mažoną, na ir daugiau besidomintys - M.Kundrotą ar K.Čeponį.
Dalis jų išties aktyviai veikia skleidžiant tautines idėjas virtualioje erdvėje. Kitų vardai bei geri/blogi darbai visuomenei nežinomi, tai natūralu, jog netgi atsiradus tokiai partijai aš ir pats neskubėčiau atiduoti jiems savo brangų balsą, o juo labiau - agituoti už juos savo giminių, draugų bei pažįstamų tarpe, nes pageidaučiau pamatyti: ką tie žmonės sugeba įvairiose srityse - tame tarpe - idėjų propagavimo, šalininkų pritraukimo, partinio darbo organizavimo bei rinkėjų balsų užkariavimo. Kol kas nieko įspūdingo lyg ir nematyti....
Vienžo, nenoriu varginti pirštų, rašydamas partinės statybos tematika - tegul tuo užsiima žmonės, turintys pretenzijų į šiokius tokius partinius vadus ir jaučiantys tam polinkį.
Visai kitas dalykas, mano manymų, yra plataus viršpartinio tautinio judėjimo idėja (toliau - Judėjimas) - ties ja verta apsistoti plačiau. Ši idėja generuojama iškart keliose vietose - ir Murza-Gervaldas savo tinklapyje ją reklamuoja, nors jo vizijose tai būtu lyg ir toks priedėlis prie neregistruotos nacionaldarbistų partinio tipo organizacijos, ir Žygeivis savo administruojamame portale rimtai apie tai svarsto bei Patriotų tinklalapyje tokia tema aktyviai diskutuojama. Taigi - lyg ir daugelis tautinės pakraipos virtualios erdvės aktyvistų sutaria, kad tokio judėjimo reikia.
Nebūdamas tokiu, nesiimsiu spręsti - reikia ar nereikia, tik pasakysiu, kad tautinių idėjų laikas ateina - ir jeigu jomis besivadovaujančios populiarios organizacijos nesukurs idėjiniai nacionalistai, jas nusigriebs ir grynai savo tikslais panaudos savanaudžiai populistai-politikieriai. Pasikartosiu - pasiūla netruks atsirasti, jeigu atsirado poreikis.
Dabar konkretūs pamąstymai.
Pirma klaida, kurią daro Judėjimo idėjos generatoriai yra tai, kad eilinį kartą bandomą burti labai skirtingas ir įvairias ateities vizijas turinčias jėgas į jas vienijantį JUDĖJIMĄ UŽ ... [KAŽKĄ] .
Iškart prasideda svarstymai ir derybos: tai už ką gi? - ir kuo toliau į detales, tuo sunkiau susitarti. Pasaulinė ir mūsų tautos istorija aiškiai rodo, kad aukščiausias vieningumo laipsnis atsiranda, kuomet reikia gintis prieš bendrą (t.y. tokį, kurį visi besąlygiškai tokiu pripažįsta) priešą ir atremti jo keliamas grėsmes.
Būtent todėl toks vienijantis Judėjimas turi būti ne UŽ KAŽKĄ, bet tik PRIEŠ - ir būtent tai turi būti šio judėjimas pamatas, išreikštas ir tiksluose, ir ideologijoje, ir pavadinime, ir lozunguose, ir veikimo būduose. Prisiminkime visus tuos antifašistinius frontus, antidifamacijos lygas bei kitokius antirasistinius darinius - visi nukreipti prieš kažkokią ideologiją, politiką ar jos įtakotus veiksmus.
Galų gale, daugelis su didžiule nostalgija prisimena Sąjūdžio laikus, kuomet visų partijų partijėlių atstovai petys petin stovėjo PRIEŠ sovietinį milžiną, o ir besiginančio nuo užpuoliko pozicija yra psichologiškai patrauklesnė...
Nuoširdžiai manau, kad susitarti PRIEŠ KĄ kovoti yra daug paprasčiau, nei UŽ KĄ, lygiai kaip ir pritraukti tautos ir žiniasklaidos dėmesį gerokai lengviau veiksmais prieš kažką, nei už. Deja, tokia yra mass-medijinė realybė ir masių psichologijos ypatybė, kurias būtinai reikia išnaudoti savo tikslams.
Iš pirmo postulato išplaukia loginis klausimas - o tai prieš ką siūloma vienytis? Kas tas baubas, kurį derėtu apibūdinti trumpai bet skambiai..? Žinoma, tiesiog ant liežuvio sukasi GLOBALINIS INTERNACIONALIZMAS, KOSMOPOLITIZMAS, TOLERASTIJA, POLITKOREKTMARAZMAS ir pan. šmaikštūs užvadinimai, betgi akivaizdu, kad viešai erdvei tokie terminai netinka, nors Antitolerastinė Lyga skambėtu visai neblogai...:)
Mano nuomone, toks baubas ir grėsmė galėtu būti įvardinta LIETUVOS NUTAUTINIMU. Atitinkamai, vieningo nepartinio Judėjimo veikimo tikslas būtu - kovoti PRIEŠ LIETUVOS NUTAUTINIMĄ.
O štai kokie uždaviniai slypi po šiuo tikslu - jau bendro susitarimo reikalas. Bet nemanau, kad sunku bus atrasti kelias grėsmes, kovojant prieš kurias galima pelnyti didžiausią tautos ir žiniasklaidos dėmesį.
Žinoma, derėtu susitarti - o kokių pasekmių Judėjimo generatoriai tikisi iš šio Judėjimo?
Mano supratimu, laukiamos pasekmės galėtu būti:
a.Tautinių idėjų sklaida ir propagavimas, jų grąžinimas į legalų viešąjį diskursą;
b.Tautines idėjas atstovaujančių organizacijų elektorato plėtra, ypač - artėjančio prie pilnametystės ir jau sulaukusio 18 m. jaunimo pritraukimas;
c. asmenų, gebančių organizuoti veiklą ugdymas ir pritraukimas;
d. savo nišos massmedia erdvėje išsikovojimas;
e. potencialių charizmatinių lyderių iškilimas bei išbandymas darbais;
f. idėjinių, gebančių veikti įvairiose srityse, aktyvistų sluoksnio susiformavimas;
g. prielaidų naujai ar reformuotai populiariai tautinei partijai kurtis atsiradimas.
Dabar apie galimą Judėjimo pavadinimą.
Iškart perspėsiu, kad turiu šiuo klausimu gan, khhm, neortodoksalią nuomonę...:)
Žygeivio siūlomas „Tautinio atgimimo sąjūdis“ IMHO netinka dėl jau minėtų priežasčių - siūloma vienytis ir kovoti UŽ kažkokį eilinį tautinį atgimimą.....? Tautinių atgimimų po įvairių negandų ir priespaudų Lietuvos istorijoje būta bent kelių, bet pvz. man visiškai neaišku, po ko ir kodėl būtent dabar 18 metų gyvenantys savo valstybėje lietuviai turėtu „atgimti“..? Tai kad lyg ir neišnykome dar, nepaisant visų valdžios pastangų...?:)
Murzos-Gervaldo grėmėzdinis variantas - „Vieningojo Lietuvių Nacionaldarbininkų Sąjūdžio Prijaučiantieji“ išvis tiktu nebent į kokį anekdotą..:)
Žinia, kritikuoti ir juoktis visi gudrūs, bet ką aš pats siūlau..?
Ogi štai ką: kaip minėta, pavadinimas turi atspindėti Judėjimo tikslą, kuris, kaip kol kas sutarėme, yra kova prieš Lietuvos nutautinimą. Be to, pavadinimas turėtu būti skambus, įsimintinas, sklandžiai trumpinamas ir patrauklus jaunimui. Taip, taip - paskutinė aplinkybė yra labai svarbi - jaunimas mėgsta skambius ir šmaikščius užvardijimus.
Taigi, kaip įvardinti to Judėjimo formą - Judėjimas? Sąjūdis? Lyga? Frontas? Beje, pastarasis pavadinimas yra labai neblogas, puikiai atspindintis KOVOS PRIEŠ idėją ir skamba karingai - FRONTAS. Bet jis daugiau siejasi su kairuoliškomis tradicijomis bei jau yra okupuotas naujosios Paleckiuko organizacijos (beje, štai kur veiklaus, nekvailo ir gan toliaregio jaunojo politikieriaus pavyzdėlis).
Pabandykime variantus:
„Judėjimas prieš Lietuvos nutautinimą“ - nelabai kas - per ilgas, neskambi abreviatūra, sunku sutrumpinti iki vieno žodžio, nors iš bėdos tiktu.
„Sąjūdis Lietuvai nuo nutautinimo apginti“ - daug žodžių, be to, „sąjūdis“ perdėm istoriškas žodis, niekas to judėjimo vienu žodžiu nevadins...
„Lietuvos antinutautinimo lyga“ - kažkaip keistokai skamba tas „antinutautinimo“? Gal geriau „Kovos prieš Lietuvos nutautinimą lygą“? Irgi ilgokas žodžių derinys.
Gerai, nebekankinsiu išvedžiojimais ir pasiūlysiu savo favoritinį variantą, kuri pamatę kalbininkai turbūt už galvų susigriebtu:
„Lietuvos nutautinimui atkirtis“ („Atkirtis Lietuvos nutautinimui“).
Neskubėkite juoktis ir plačiai žiotis apie lietuvių kalbos taisykles - pasižiūrėkime atidžiau, kiek šis keistas iš pirmo žvilgsnio pavadinimas atitinka mūsų aukščiau deklaruotus reikalavimus:
Ar jis išreiškia pagrindinį Judėjimo tikslą - kova prieš Lietuvos nutautinimą? Taip, be abejo.
Ar jis yra skambus bei kovingas? Tikrai taip.
Ar jo abreviatūra yra skambi bei lengvai ištariama? eL-eN-A arba A-eL-eN - taip, pakankamai.
Ar jį galima sutrumpinti iki vieno žodžio? Taip, tas žodis - „atkirtis“ - Sąjūdžio pavyzdžiu pilnai gali būti vartojamas, kaip sutrumpintas viso judėjimo pavadinimas - Atkirtis, Atkirčio, Atkirčiui. Svarbiausia, kad jis nėra nuvalkiotas ir nesidubliuoja su kitomis organizacijomis - todėl pasakius „Atkirtis“ bus iškart aišku, apie ką kalbama.
Ar jis yra patrauklus jaunimui? Manau, kad taip - jaunimas mėgsta tokius truputi paradoksalius, skambius bei kovingus užvardijimus. Be to, tą vieną žodį galima neblogai panaudoti kuriant Judėjimo simboliką bei vaizdinę agitaciją...
Žinoma, iš bėdos galima trumpinti šį pavadinimą, išmetant tą „nutautinimą“ ir būtinai akcentuojant „atkirtį“, kuris ir išreiškia pagrindinį Judėjimo tikslą bei kovingą dvasią:
- Judėjimas „Tautos atkirtis“,
- Tautinis judėjimas „Atkirtis“,
- „Tautos atkirčio sąjūdis“ ir etc.
Tai tiek apie pavadinimą.
Tęsinys bus kitame poste.