Seno bambeklio veranda-84
Pagaliau, rodos, kūno laikrodžiai sugrįžo į šitas ilgumas.
Tik praėjusį penktadienį anapus didelio vandens sugebėjau naktį nepabusti keturis kartus. O vakar ir užvakar jau čia dieną vos galėjau susivokti, kas vyksta aplinkui. Pasirodo, jet lagas - realybė. Ne jau, jeigu skristi anapus, tai tikrai ilgesniam laikui negu savaitė.
Apie Denverį nepasakosiu. Miestas. That‘s it. Nemažas. Bet tai, kas įdomu, išvaikštoma kojomis per dvi su puse valandos.
Šiandien verandoje pasisakysiu ne rašytojams ir ne apie rašytojus, bet apie skaitytojus.
Isaacas Bashevisas Singeris, gaudamas Nobelio premiją, šitaip sakė, kodėl pradėjęs rašyti vaikams:
1. Vaikai skaito knygas, o ne recenzijas. Jiems nusispjauti į kritikus.
2. Jie skaito ne dėl to, kad apsibrėžtų ir įsivertintų save.
3. Ir ne tam, kad atsikratytų susvetimėjimo, kaltės jausmo ar užgniaužtų savyje maišto troškimą.
4. Jie nesiknaisioja po psichologiją.
5. Ir sociologiją.
6. Jie nebando suprasti „Finegano šermenų“.
7. Jie vis dar tiki Dievu, šeima, angelais, velniais, logika, skyrybos ženklais ir kitais senamadiškais dalykais.
8. Jiems patinka įdomios istorijos, o ne komentarai ir išnašos.
9. Jeigu knyga nuobodi, jie nesidrovėdami žiovauja.
10. Jie nesitiki, kad mylimas rašytojas išgelbės žmoniją. Nors yra jauni, supranta, kad tai - ne jo jėgoms. Tokių „vaikiškų“ iliuzijų turi tik suaugusieji...
Ko gero, maždaug taip galėtų atrodyti tiesiog geras skaitytojas.
Tik praėjusį penktadienį anapus didelio vandens sugebėjau naktį nepabusti keturis kartus. O vakar ir užvakar jau čia dieną vos galėjau susivokti, kas vyksta aplinkui. Pasirodo, jet lagas - realybė. Ne jau, jeigu skristi anapus, tai tikrai ilgesniam laikui negu savaitė.
Apie Denverį nepasakosiu. Miestas. That‘s it. Nemažas. Bet tai, kas įdomu, išvaikštoma kojomis per dvi su puse valandos.
Šiandien verandoje pasisakysiu ne rašytojams ir ne apie rašytojus, bet apie skaitytojus.
Isaacas Bashevisas Singeris, gaudamas Nobelio premiją, šitaip sakė, kodėl pradėjęs rašyti vaikams:
1. Vaikai skaito knygas, o ne recenzijas. Jiems nusispjauti į kritikus.
2. Jie skaito ne dėl to, kad apsibrėžtų ir įsivertintų save.
3. Ir ne tam, kad atsikratytų susvetimėjimo, kaltės jausmo ar užgniaužtų savyje maišto troškimą.
4. Jie nesiknaisioja po psichologiją.
5. Ir sociologiją.
6. Jie nebando suprasti „Finegano šermenų“.
7. Jie vis dar tiki Dievu, šeima, angelais, velniais, logika, skyrybos ženklais ir kitais senamadiškais dalykais.
8. Jiems patinka įdomios istorijos, o ne komentarai ir išnašos.
9. Jeigu knyga nuobodi, jie nesidrovėdami žiovauja.
10. Jie nesitiki, kad mylimas rašytojas išgelbės žmoniją. Nors yra jauni, supranta, kad tai - ne jo jėgoms. Tokių „vaikiškų“ iliuzijų turi tik suaugusieji...
Ko gero, maždaug taip galėtų atrodyti tiesiog geras skaitytojas.