JAV man teko iš arti matyti tris demonstracijas.
Viena - Vašingtone - policijos ne tai kad saugomos, bet labai globojamos invalidų vežimėliuose važiuotynės.
Antroji - Denveryje - masinės eitynės prieš Arizonoje priimtus griežtesnius imigracijos įstatymus
Ir dar viena - irgi Denveryje prie vietinio Kapitolijaus. Šioji - gal penkiasdešimties žmonių - buvo skirta kovai už teises tų piliečių, kurie buvo patupdyti už žolės laikymą, kol ji dar nebuvo legalizuota medicinos poreikiams. Su lozungais: „Help the God‘s plant“.
Organizatoriai gražiai padėkojo dviem pareigūnams, kad padeda jiems laisvai ir netrukdomai reikšti nuomonę.
Sėdėjau ant suolelio ir klausiausi, ką kalba aplinkiniai. JAV konstitucijos pirmoji pataisa buvo minima.
Pirmoji pataisa didelėmis raidėmis iškalta ant žiniasklaidos muziejaus sienos Vašingtone: religijos laisvė, žodžio laisvė, spaudos laisvė, laisvė rinktis ir laisvė kreiptis su peticijomis. Iš lauko pusės iškalta.
Nėra labai blogesnė ir Lietuvos Respublikos Konstitucija:
„36 straipsnis
Negalima drausti ar trukdyti piliečiams rinktis be ginklo į taikius susirinkimus.
Ši teisė negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu ir tik tada, kai reikia apsaugoti valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves.“
Nesu labai didelis netradicinių gyvenimo būdų entuziastas. Bet jeigu jau pretenduojame būti gabalėliu tos pasaulio dalies, kur žmogaus teisės nuo pat „Magna Carta Libertatum“ (1215 m.) laikų šį bei tą reiškia, tai turėtume tiesiog imti ir būti. Kitaip maži tironai, gyvenantys mumyse, ilgai dar turės maisto.
Patys žinote, apie ką čia aš.