Raštininko vasara
Net ir nežinau iš tikrųjų, kodėl nerašau taip dažnai, kaip anksčiau.
Na, pirmiausia, matyt, dėl to, kad turiu, ką veikti. Rengiu tekstus į „Iliustruotąjį mokslą“, „Verslo klasę“.
Va perskaičiau straipsnį apie religijos įtaką žmonijos evoliucijai. Tyrimai rodo, kad tos žmonių grupės, kurias sieja ypač griežta tikėjimo sistema, išlieka ilgiau negu kitos. Ir kuo daugiau taisyklių, kurių būtina laikytis, tuo ilgiau bendruomenė išlieka.
Baigiu sutvarkyti Calderono pjeses - liko paskutiniai brūkšniukai, pirmadienį atiduosiu leidyklai.
Po ketvirčio amžiaus pertraukos pasiėmiau iš naujo pasiskaityti Tolstojų ir mėgaujuosi rišlia, paprasta, tvarkinga proza, be jokių postmodernistinių maivymųsi ir kitų „pindiliavų kvarbatkų“.
Bandau aprašyti, kaip iš tikrųjų norėčiau matyti „Iliustruotąjį mokslą“ ir „Verslo klasę“ internete - reikia ten viską perdaryti iš esmės. O posėdžiauti nemėgstu beprotiškai, todėl pabandysiu bent mąstymo ir perdarymo pagrindą aprašyti.
O be to - vis dar galioja pirmoji retorikos taisyklė. Priminsiu: „Turi ką pasakyti - atsistok ir kalbėk. Neturi - patylėk.“
Apsičiupinėju - na ne, tarsi kol kas dar neturiu ką pasakyti. Kaip matote.
O jeigu kur lepteliu netyčiom, tai neatidėliodamas pasigailiu.
Dar palauksiu.
Gero savaitgalio.
Na, pirmiausia, matyt, dėl to, kad turiu, ką veikti. Rengiu tekstus į „Iliustruotąjį mokslą“, „Verslo klasę“.
Va perskaičiau straipsnį apie religijos įtaką žmonijos evoliucijai. Tyrimai rodo, kad tos žmonių grupės, kurias sieja ypač griežta tikėjimo sistema, išlieka ilgiau negu kitos. Ir kuo daugiau taisyklių, kurių būtina laikytis, tuo ilgiau bendruomenė išlieka.
Baigiu sutvarkyti Calderono pjeses - liko paskutiniai brūkšniukai, pirmadienį atiduosiu leidyklai.
Po ketvirčio amžiaus pertraukos pasiėmiau iš naujo pasiskaityti Tolstojų ir mėgaujuosi rišlia, paprasta, tvarkinga proza, be jokių postmodernistinių maivymųsi ir kitų „pindiliavų kvarbatkų“.
Bandau aprašyti, kaip iš tikrųjų norėčiau matyti „Iliustruotąjį mokslą“ ir „Verslo klasę“ internete - reikia ten viską perdaryti iš esmės. O posėdžiauti nemėgstu beprotiškai, todėl pabandysiu bent mąstymo ir perdarymo pagrindą aprašyti.
O be to - vis dar galioja pirmoji retorikos taisyklė. Priminsiu: „Turi ką pasakyti - atsistok ir kalbėk. Neturi - patylėk.“
Apsičiupinėju - na ne, tarsi kol kas dar neturiu ką pasakyti. Kaip matote.
O jeigu kur lepteliu netyčiom, tai neatidėliodamas pasigailiu.
Dar palauksiu.
Gero savaitgalio.