O aš pritariu vienam žmogui, kuris pasakė: "anksčiau, kai laiškas keliaudavo du-tris mėnesius, žmonės rašydavo tik apie tai, kas liks svarbu ir po metų. O dabar, atsiprašant, rašo žinutes, kai ant unitazo prisėda, kaip smagiai pabezdėjo"
Mano supratimu, visa ta smulkme apie save zmones raso ne be priezasties ir ta priezastis ne vien smagi. Kazkodel atrodo, kad susvetimejimas, gal dar nepasitikejimas lemia nora skelbti apie save pasauliui ir taip rinkti demesio trupinukus. Bet susierzinima (jei taip galima ivardinti) suprantu...
o ne paprasčiau susėst kartu, išgert su draugu bokala alaus, vyno taurę, arbatos puodelį, pasišnekėt, galų gale paašarot ant peties?
(Na, tai aišku problematiška, kai skiria 1000 ir daugiau km, bet galima per laiką iki pasisėdėjimo kartu sukaupt tiek, kad trys naktys trys dienos pralėks ir vistiek dar liks nepasakyti svarbiausi žodžiai)
Ir ne, aš nesusierzinęs, jokių neigiamų emocijų. Tiesiog - nematau prasmės rašinėti bet ką.
Kas čia man susišvietė su tuo Aleksandru? Dar jo ”Petras I“ galvoje kaip tik “atsišvietė“ (sąsajoje su šturmanų chamiška kilme, kuriuos į kajutkompaniją įleisti reikėtų ir degtinės įpilti).
A, supratau: gi per “Visada radijas“ va neseniai klausiau apie pirmąją Lietuvos rašytoją (ne, ne Žemaitė), kuri buvo įsimylėjusi carą Aleksandrą, ir po ko paskui ši meilė išgelbėjo brolius ir šeimą, koloboravusius su Napoleonu - pobūvis Vilniuje tuomet dar ne Daukanto aukštės pastate aprašytas ir Levo romane.
Va kaip čia viskas persipina, pasirodo. Galvą nusisukti galima. Ypač, kai toji pliušinė ir pjuvenomis kimšta. Po to va ir prisipainioju.
Ne, aš taip nežaidžiu - kur mano žurnalas DABAR??? Man ką - Puklevičiaus FHM skaityti??? :)
Comments 20
O aš pritariu vienam žmogui, kuris pasakė: "anksčiau, kai laiškas keliaudavo du-tris mėnesius, žmonės rašydavo tik apie tai, kas liks svarbu ir po metų. O dabar, atsiprašant, rašo žinutes, kai ant unitazo prisėda, kaip smagiai pabezdėjo"
Reply
Reply
(Na, tai aišku problematiška, kai skiria 1000 ir daugiau km, bet galima per laiką iki pasisėdėjimo kartu sukaupt tiek, kad trys naktys trys dienos pralėks ir vistiek dar liks nepasakyti svarbiausi žodžiai)
Ir ne, aš nesusierzinęs, jokių neigiamų emocijų. Tiesiog - nematau prasmės rašinėti bet ką.
Reply
Reply
Ir iš viso: taip nesąžininga - kur liepos VK??? :(
Reply
/tyliai/ galvoje turėjai Aleksejų?
prenumeratoriai gaus vienu numeriu daugiau negu būtų gavę. o žurnale juk viskas paaiškinta. kur kur?
ilsisi. :-)
Reply
Tikrai Aleksėjų!
Kas čia man susišvietė su tuo Aleksandru? Dar jo ”Petras I“ galvoje kaip tik “atsišvietė“ (sąsajoje su šturmanų chamiška kilme, kuriuos į kajutkompaniją įleisti reikėtų ir degtinės įpilti).
A, supratau: gi per “Visada radijas“ va neseniai klausiau apie pirmąją Lietuvos rašytoją (ne, ne Žemaitė), kuri buvo įsimylėjusi carą Aleksandrą, ir po ko paskui ši meilė išgelbėjo brolius ir šeimą, koloboravusius su Napoleonu - pobūvis Vilniuje tuomet dar ne Daukanto aukštės pastate aprašytas ir Levo romane.
Va kaip čia viskas persipina, pasirodo. Galvą nusisukti galima. Ypač, kai toji pliušinė ir pjuvenomis kimšta. Po to va ir prisipainioju.
Ne, aš taip nežaidžiu - kur mano žurnalas DABAR??? Man ką - Puklevičiaus FHM skaityti??? :)
Reply
Reply
Mes nenusipelnėm?
Reply
Reply
Leave a comment