Gal ir Tu pasirinksi mokyti?
Ką gi, prasideda trečiosios programos Renkuosi mokyti! laidos atranka. Pirminė anketa čia.
Svarstai, ar pildyti, ar dalyvauti?
Štai ką Tau pasakysiu.
Tai - iššūkis. Mėgsti iššūkius? Puiku.
Jei praeisi atranką ir ateisi dirbti į mokyklą, susidursi su labai daug kuo. Su besišypsančiais mokiniais, su puikiais kolegomis ir kolegėmis, su spalvingais mokyklų kabinetais ir koridoriais, su mokytojų kambariu ir dienynais, su tuo beprotišku pasididžiavimu, kai koks nors ketvertukininkas iš galinio suolo užsidirbo labai pelnytą aštuonetą. Garbės žodis, kuo džiaugtis bus. Ypač jei būsi kaip mažoji Poliana iš to paties pavadinimo romano. Neskaitei? Atsiversk, rekomenduoju.
Ogi žinoma, susidursi ir su bemiegėm naktim, su kūrybiškumo krizėm, norėsi nuleisti rankas, nieko nebegalvoti, nieko nebedaryti. Tau kris svoris, pajuos paakiai, o popierių krūvos ant rašomojo stalo išaugs keturgubai. Tau bus baisu, liūdna, keista, pikta, nesuprantama. Daug ką išmoksi, daug ko neišmoksi. Tačiau kokias dvi tris savaites šitaip važiavęs, staiga imsi ir sulauksi mažos sėkmės. Šiltos, tegu ir nelabai pavykusios pamokos. Paprastos nuoširdžios padėkos. Ženklo, kad mokiniai išmoko ar suprato. Ir pagalvosi, kad gal vis tik dar nesustojam, gal dar važiuojam toliau.
Jei pasinersi į tai visa galva, tikrai pasikeisi. Ką man davė RM - tai tikrą asmeninę kaitą. Taip, tai sunku. Tie, kas skaito mano įrašus "po spyna", žino, kad nusivylimų turbūt triskart daugiau nei džiaugsmų. Tačiau svarbu tai, kad atėjęs į RM Tu turėsi kitus žmones - kitus RM, tokius kaip mes, tokius kaip tie, kurie jau "baigė", ir tokius kaip Jūs, kurie dar būsit.
Manai, kad tinki? Pagalvok, ar gali tai įrodyti sau ir kitiems. Motyvacija čia labai svarbu, be jos netoli nueisi. Turi būti stiprus ir įdomus žmogus. Taip pat ir atkaklus - o jei priskaitei iki čia, gali būti, būtent toks ir esi :) Tuomet nedvejok.
Svarstai, ar pildyti, ar dalyvauti?
Štai ką Tau pasakysiu.
Tai - iššūkis. Mėgsti iššūkius? Puiku.
Jei praeisi atranką ir ateisi dirbti į mokyklą, susidursi su labai daug kuo. Su besišypsančiais mokiniais, su puikiais kolegomis ir kolegėmis, su spalvingais mokyklų kabinetais ir koridoriais, su mokytojų kambariu ir dienynais, su tuo beprotišku pasididžiavimu, kai koks nors ketvertukininkas iš galinio suolo užsidirbo labai pelnytą aštuonetą. Garbės žodis, kuo džiaugtis bus. Ypač jei būsi kaip mažoji Poliana iš to paties pavadinimo romano. Neskaitei? Atsiversk, rekomenduoju.
Ogi žinoma, susidursi ir su bemiegėm naktim, su kūrybiškumo krizėm, norėsi nuleisti rankas, nieko nebegalvoti, nieko nebedaryti. Tau kris svoris, pajuos paakiai, o popierių krūvos ant rašomojo stalo išaugs keturgubai. Tau bus baisu, liūdna, keista, pikta, nesuprantama. Daug ką išmoksi, daug ko neišmoksi. Tačiau kokias dvi tris savaites šitaip važiavęs, staiga imsi ir sulauksi mažos sėkmės. Šiltos, tegu ir nelabai pavykusios pamokos. Paprastos nuoširdžios padėkos. Ženklo, kad mokiniai išmoko ar suprato. Ir pagalvosi, kad gal vis tik dar nesustojam, gal dar važiuojam toliau.
Jei pasinersi į tai visa galva, tikrai pasikeisi. Ką man davė RM - tai tikrą asmeninę kaitą. Taip, tai sunku. Tie, kas skaito mano įrašus "po spyna", žino, kad nusivylimų turbūt triskart daugiau nei džiaugsmų. Tačiau svarbu tai, kad atėjęs į RM Tu turėsi kitus žmones - kitus RM, tokius kaip mes, tokius kaip tie, kurie jau "baigė", ir tokius kaip Jūs, kurie dar būsit.
Manai, kad tinki? Pagalvok, ar gali tai įrodyti sau ir kitiems. Motyvacija čia labai svarbu, be jos netoli nueisi. Turi būti stiprus ir įdomus žmogus. Taip pat ir atkaklus - o jei priskaitei iki čia, gali būti, būtent toks ir esi :) Tuomet nedvejok.