Apie Sausio 13-tąją ir emocinę atmintį

[starlin_elvea]

Kultūrinė atmintis. Popierinė ir paminklinė atmintis. Emocinė atmintis.
Kur/kaip/ar išlikusi ir išliks Sausio 13-toji?

Eidama iš darbo, galvojau apie tą patį, apie ką jau spėjo parašyti Grumlinas.
Vienuoliktokai. Užduotis: perskaityti ir suprasti Sausio 13-tosios įvykių liudininkų pasakojimus apie tą naktį (angliškai, žinoma), atpažinti ir įvardyti

Comments

[indraja_rrt]

Man pirmąkart pavyko iš tiesų susidomėti "nuobodžia" ir mokykloje "nuvalkiota" Lietuvos istorija, kai peskaičiau Urbšio atsiminimus. Taigi, kai pirmąkart pamačiau, kaip tai atrodė vienam žmogui, kokias tai jam kėlė (ir kokias skaitytojui kelia) emocijas. Be emocinio ryšio galėdavau šiek tiek išmokti, bet nemokėjau nei normaliai susidomėti, nei suprasti.

Antra vertus (vėlgi mokykloje) reikėtų su tom emocijom nepersistengti - kai berods penktoj klasėj reikėjo mokytis pasakoti, kaip kažkas prie Laptevų jūros barake pasikorė ir t.t., šios tematikos po to šalinausi labai ilgai...

Kai suaugusieji pasakoja - turbūt priklauso nuo to, kokio amžiaus vaikui, kaip. Manieji visada mokėjo pasakoti, pasakojimas apie tai, kas buvo seniau - ar bomba, sugriovusi namą 5 min. po to, kai mano močiutė iš jo išbėgo su mano tėvu, ar tiesiog butas, kuriame gyventa anksčiau - visada toks, kad neklausyti ir nemanyti, kad tai svarbu, nesigauna...

Taip pat emociniam ryšiui sukurti labai tinka kinas. Kai man galų gale tapo bent kiek (emociškai) aišku, kas per dalykas buvo tas Antras pasaulinis Lietuvoje - niekaip negaliu atsistebėti, kodėl nėra nieko, nei serialo, nei filmo (gal ir yra tarybinių, bet jie matyt nėra pakankamai geri bent jau menine prasme, kad apie juos ir dabar kalbėtume). Vaikštau ir nesuvokiu, kaip apie tokius emocinius ir etinius dalykus gali būti iki šiol nepasakyta-neparodyta.

O jau kaip LARPG tinka :)...