Naujieji Londone
Fejerverkai buvo įspūdingi, jų laukimas - neišvengiama avantiūra. Pavalgiusios vakarienę (baltos mišrainės buvo), apie aštuonias patraukėme žemyn, prie Temzės. Baiminomės, kad metro bus užgrūstas, bet, mūsų didelei nuostabai, žmonių buvo ne daugiau nei įprastu metu. Vėliau supratom, kad gerai padarėme pasirinkusios važiuoti į Embankment, o ne Westminster: garsiakalbiai nuolat pranešinėdavo žmonėms prie Westminsterio (t.y. aplink Parlamentą, Big Beną ir t.t.) judėti palei upę Embankment link - tokios ten spūstys buvo. Taigi apie pusę devintos susiradom visai neblogą vietelę stebėti kitam Temzės krantui, nuo kurio lygiai vidurnaktį turėjo pakilti naujametiniai fejerverkai. Nepaisant gatvių žibintų, medžių ir nelabai mandagių aukštaūgių kaimynų, įspūdingais spalvų deriniais nušvitęs London Eye ratas bei šalia jo LG suorganizuotų projekcijų ekranu tapęs pastatas matėsi aiškiai. Nusiteikėme ilgam laukimui... Žmonės vis ėjo, ėjo, ėjo, apylaisvė buvusi gatvė ilgainiui visai užsikimšo, tad pasidžiaugėme, kad atėjome anksčiau - nors pusketvirtos valandos trepsėti vietoj, kad nesušaltų kojų pirštai, nėra baisiai smagus užsiėmimas. Tiesa, trepsėjimas bent jau buvo į muzikos ritmą: galingos kolonėlės trinksėjo kažkokio garsaus DJaus iš BBC Radio 1 surinkta programa ir periodiškais jo paties šūksniais: London, are you ready??? London, you know what? (What?) There's only 43 minutes left till 2009!!! Šalimais laisvesnę vietą turėjusi kompanija siautė kaip išmanė, o mes turėjom džiūgaut aplink ant žemės pastatytą kuprinę su vidurnakčio laukiančiu šampanu... Daugumos suaugusių žmonių aplink akys žibėjo alkoholiu. Dar pakeliui į krantinę prasilenkėm ir su mažumėlę apsvaigusių tautiečių kompanija intelekto nesužalotais veidais. Pagalvojau, kad aplink nematyti apsaugos darbuotojų: kaip, be virš galvos skraidančių sraigtasparnių, čia užtikrinamas saugumas? Dešimtą valandą aš pasidžiaugiau lietuviškais naujais metais, vienuoliktą - norvegė norvegiškais.
Apie dešimtą-pusę vienuolikos ant pastato-ekrano kitapus upės sušvito garsenybių sveikinimai Londonui: Londono meras sušnekėjo kažką baisiai politiško apie ekonominę recesiją, kovą su skurdu ir įrodymą visiems, kad Londonas - geriausia sostinė pasaulyje. Dar buvo Helen Mirren, pasiuntusi bučinį Londonui, JK olimpinės komandos atstovė, Rod Stewart, Michael Caine, keletas nepažįstamų veidų, iš kurių nesuprasi ar kai kurie šnekėjo rimtai, ar juokavo: pvz. priplaukusi motera, paaiškinusi, kad dabar krizė, ir svarbiausia - tai apsaugoti atogražų miškus. Video pasikartojo dar du kartus: neaišku, kodėl antrasis kartas buvo tiesiog pirmojo kopija; per trečiąjį kalbėjo tie patys žmonės, bet truputį kitaip - tačiau mes nusprendėm, kad LG is cheap, nes nesugebėjo įpirkti daugiau garsenybių.
O paskui labai netikėtai atėjo naujieji. Blykst - ant pastato-ekrano ėmė bėgti skaičiukai nuo 59-ių, likus ketvirčiui minutės tarsi pasiruošdami didžiajam startui skambtelėjo Big Beno varpai, tūkstantinė minia skaičiavo ten... nine... eight... seven... ir galiausiai, su nuliu, prakalbo Big Benas: DIN - pliūpsnis baltų fejerverkų gėlių iš už London Eye; DON - dar pliūpsnis; DIN - DON... Ir po dvylikos din-don prasidėjo dešimties minučių šabašas. Įspūdingas, nepasakysi. Bet kiek pažiūrėjau įrašą iš Vilniaus, ten buvo tikrai ne prasčiau. Tie spinduliai aplink Katedrą, ir "gaisro" imitacija... šiurpuliukai? Kas matė, kaip atrodė gyvai?
Pasibaigus linksmybėms ėjom namo pėsčiom. Pirmą valandą ne tiek ėjom, kiek buvom nešamos minios, nes visas centras (krantinė, Trafalgar Square, The Strand...) buvo kimšte užkimštas. Bet praėjus maždaug pusę Strand, minios išsisklaidė, ir mes sėkmingai parkulniavom namo.
Youtube įrašą galima pamatyti čia.
Apie dešimtą-pusę vienuolikos ant pastato-ekrano kitapus upės sušvito garsenybių sveikinimai Londonui: Londono meras sušnekėjo kažką baisiai politiško apie ekonominę recesiją, kovą su skurdu ir įrodymą visiems, kad Londonas - geriausia sostinė pasaulyje. Dar buvo Helen Mirren, pasiuntusi bučinį Londonui, JK olimpinės komandos atstovė, Rod Stewart, Michael Caine, keletas nepažįstamų veidų, iš kurių nesuprasi ar kai kurie šnekėjo rimtai, ar juokavo: pvz. priplaukusi motera, paaiškinusi, kad dabar krizė, ir svarbiausia - tai apsaugoti atogražų miškus. Video pasikartojo dar du kartus: neaišku, kodėl antrasis kartas buvo tiesiog pirmojo kopija; per trečiąjį kalbėjo tie patys žmonės, bet truputį kitaip - tačiau mes nusprendėm, kad LG is cheap, nes nesugebėjo įpirkti daugiau garsenybių.
O paskui labai netikėtai atėjo naujieji. Blykst - ant pastato-ekrano ėmė bėgti skaičiukai nuo 59-ių, likus ketvirčiui minutės tarsi pasiruošdami didžiajam startui skambtelėjo Big Beno varpai, tūkstantinė minia skaičiavo ten... nine... eight... seven... ir galiausiai, su nuliu, prakalbo Big Benas: DIN - pliūpsnis baltų fejerverkų gėlių iš už London Eye; DON - dar pliūpsnis; DIN - DON... Ir po dvylikos din-don prasidėjo dešimties minučių šabašas. Įspūdingas, nepasakysi. Bet kiek pažiūrėjau įrašą iš Vilniaus, ten buvo tikrai ne prasčiau. Tie spinduliai aplink Katedrą, ir "gaisro" imitacija... šiurpuliukai? Kas matė, kaip atrodė gyvai?
Pasibaigus linksmybėms ėjom namo pėsčiom. Pirmą valandą ne tiek ėjom, kiek buvom nešamos minios, nes visas centras (krantinė, Trafalgar Square, The Strand...) buvo kimšte užkimštas. Bet praėjus maždaug pusę Strand, minios išsisklaidė, ir mes sėkmingai parkulniavom namo.
Youtube įrašą galima pamatyti čia.