Šūdas, o ne žiniasklaida
Kadangi prieš savaitę čia požiauriai palojau ant Jolantos Butkevičienės laidos "Paskutinis klausimas", galiu tam tikrą pusiausvyrą atstatyti. Puiku, kad vakar, po rezonansinio įvykio laidos grupė sugebėjo persiorientuoti ir pakeisti laidos temą į aktualesnę (man, šiek tiek ankstesniais laikais pažinusiam LTV virtuvę iš vidaus suprantama, kad toje kontoroje bet koks pokytis sukelia didžiulę erzelynę ir reikalauja stiprios valios). Kita vertus, šį kartą jau pati tema "vežė" ir iš laidos vedėjos nereikalavo nei triaukštės didaktikos, nei dirbtinės įtampos, nei beprasmio cypavimo studijoje. Tai, kad šia proga galiu parašyti apie laidoje iškristalizuotas problemas - komplimentas laidos vedėjai, kuri šiam procesui netrukdė. Be ironijos - tai labai daug.
Taigi į paskutinį klausimą, pateiktą ir žiūrovų balsavimo teismui - "Ar teisėjo nužudymas Kaune yra kerštas Lietuvos teisėsaugos sistemai?" (dėl formuluotės 100 proc. nesu tikras) po laidos galima būtų atsakyti teigiamai. Visgi problema daug platesnė už teisėsaugos sistemą. Su išlyga, kad pagrindinis bylos įtariamasis - įtakingiems Kauno pedofilams bylą iškelti siekęs mažametės mergaitės tėvas, greičiau, jog du nužudymai Kaune (regis, vakare įtariamojo mikroautobusas rastas kažkur netoli trečiojo bylos veikėjo namų) yra kerštas mūsų visuomenei.
Bent jau aš bent sau pasižymėjau fenomenalų paradoksą, vertą atskiro tyrimo, nagrinėjimo. Mes, kurie vos prieš metus ėjome iš proto tariamai susirūpinę vaiko likimu elementarioje, tačiau "išpiarintoje" lietuvės ir vokiečio skyrybų byloje, buvo visiškai abejinga rugpjūčio 19 d. "Delfi" portale paskelbtam kolegos Ainio Gurevičiaus tekstui "Lietuvai gresia pedofilijos skandalas". Laikraščiai buvo vangūs, radijo stotys nerodė jokio intereso, o televizijos tęsė savo tarpsezonio atostogas laidų kartojimais. Tuščia vieta, o ne žiniasklaida.
Antras paradoksas, gavau aiškų argumentą už griežtesnes etikos taisykles žiniasklaidoje. Rugpjūčio 19 d. viešai pateiktos detalės: "Penkiametė pasakoja apie „sysalus“, kurie būna dideli, o paskui, kai iš jų išteka „kremas“, pasidaro maži. Pasakoja, kaip dėdė ją visą laižydavo, nuogas sodindavo ant savęs, garsiai šaukdavo, kai bėgdavo „kremas“, ir tepliodavosi juo pats bei tepdavo ją. Ji netgi rodo, į kokią pozą jai liepdavo atsigulti dėdė, o jis „kažką padaužydavo ir jam iškart kremas išbėgdavo“. Pasakoja, kaip jis tampydavo „sysalą“, kišdavo jai į burnytę ir t.t. " - neturi jokios visuomeninės prasmės ir galų gale gali pakenkti tik aukai.
Trečias - visai ne paradoksas: kažkada mano bičiulis Romas Sakadolskis mudviejų pokalbyje sakė esąs susirūpinęs Lietuvoje plačiai priimta praktika, kad žiniasklaidos ne pačiu palankiausiu kampu parodyti aukšti teisėsaugos, teisėtvarkos ar teismų valdžios pareigūnai labai dažnai kreipiasi į teismą privataus kaltinimo tavrka dėl garbės ir orumo įžeidimo arba ieškinyje prašydami kritikams kelti baudžiamuosius kaltinimus dėl šmeižto. Jo požiūriu, tokioje visuomenėje kaip mūsiškė aukštas pareigas užimantis ir iš jų bent laikinai nepasitraukęs pareigūnas gali įtakoti teismo procesą (nebūtinai ir nevisada). Tačiau toji galimybė verta to bent jau to, kad po šešėliu atsiradęs spectarnybininkas, prokuroras, teisėjas, policininkas ar šiaip valdininkas turėtų būti suspenduotas iki tol, kol reikalas bus ištirtas ir įtarimai arba kaltinimai bus panaikinti. Tai nėra paprastas konstitucinio lygiateisiškumo prieš įstatymą principas. A priori aukščiau išvardintiems pareigūnams Konstitucija yra delegavusi specialiąsias galias, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai gali įtakoti teisingumą. Jeigu nužudytasis teisėjas jau metus turėjo tokį kraupų dosjė - kaip jis galėjo dirbti teisėju?
Visi LTV laidos dalyviai be išimties eteryje atrodė apgailėtinai. Atstovavę Seimą, policiją, prokuratūrą, teismus, vaikų teisių apsaugos institutą ir dar, ko gero, teisininkų klaną (p. Motieka). Ta proga pasikartosiu iš po savaitgalio: už ką mes jiems apskritai mokame, už veiklos imitavimą ir valstybės butaforiją? Tačiau į tą pačią eilę turėtų stoti dar vieno visuomenės instituto - žiniasklaidos atstovai: Tv žvaigždės, solidieji laikraštininkai, kriminalinių laidų prodiuseriai - milijonieriai.
O va su auklėtiniais mokykloje šiandien per pamoką pasvarstysime žiniasklaidos vaidmenyje šioje tragedijoje. Man labai smalsu išgirsti jų požiūrį.
P.S. Tačiau išgirdusiems kokių nors susireikšminusių piliečių masturbaciją apie mistinę "ketvirtają valdžią" siūlau tuojau pat tiems lakštingaloms spjauti į barzdą.