Kaip gi elgtis su mūsų tautosaka?

[maumaz]

Gerai, galime sakyti, kad visa tai - niekai. Ir pagaliukai, kuriais mušami žydukai, ir periami čigoniukai. Iš dainos žodžių neišmesi, folkloro nepataisyti, kaip ir to, kur "šokim mergos po devynias, trenkim papais per lentynas" (nepilnamečiai neskaito? Tikiu, neskaito, nėra čia ko skaityti :) Bet ar tikrai būtina jį populiarinti, o ne tyliai uždaryti į archyvus kaip tą apie "papus"? Nes - ar smagu būtų, jeigu pas žydukus ar čigoniukus atsirastų dainelė: "oi pagaukim lietuviuką ir nuleiskim jam kraujuko". Ar ir tada G. Kadžytė tauzytų apie "čigonų nebuvimą", nes jie vadinasi romais? Aišku, rokiškis čia tuoj pareikš apie "Baltas beždžiones" ir menamą draudimo saldumą, bet šiuo atveju kalba eina ne apie draudimą, o apie paprasčiausią susilaikymą ir nepopuliarinimą. Aš irgi savu laiku vaikystėje patyliukais piešdavau svastikas, bet nuo to nacistu netapau. Tačiau taip pat ilgainiui supratau, kad bent viena svastikos apraiška yra amžiams sutepta ir ją paišydamas tarsi plėti tą dėmę. Tad - tautosaka, žinoma, vertybė. Bet žmogus - vertybė didesnė.

P.S. Man tai įdomu, kad iki šiol niekas iš itin patriotų nesureagavo į tai, kad Norfoje pardavinėjamos žaislinės figūrėlės "Sovetskaja armija", kur rasit ir NKVDistą, ir daugelį kitų okupacinės kariuomenės veikėjų. Puikūs žaisliukai vaikams.

P.P.S. Kai sužinojau, kad kovo 11 d. koncerte "Skylė" ir "Diktatūra" dalinsis viena scena, jausmas buvo labai keistas.