Bruno Munario šedevriukas
Pasakymas "Šedevriukas", o ne "ŠEDEVRAS" apie Bruno Munari (1907-1998) - žymaus italų menininko, dizainerio ir mokslininko knygą THE CIRCUS IN THE MIST ("Cirkas rūke", Mantova: Corraini Editore, 1968) yra neatsitiktinis.
Malonybinė forma tinkamesnė kalbant apie Munario kūrinius - juose nėra jokios pompastikos ir tariamos didybės, o tik išradingas paprastumas bei linksmumas.
Mažybinė forma šios knygos (o ir kitų jo leidinių) atveju ypač dera dar ir dėl to, kad pats savyje išsaugojęs vaiką, Munari tą vaiką siūlo savyje atgaivinti ir kiekvienam meno vartotojui. Tame turbūt ir slypi jo, kaip dailės edukatoriaus-vaikiškos knygos reformatoriaus ypatybė.
Ką siūlo Munari savo knygomis (o ir visais menais)?
- Labai paprastą dalyką: per meną pažinti pasaulį.
Kaip tai daroma?
- Labai paprastai: žaidžiant (tuo pačiu eksperimentuojant).
Munario knygos yra žaidimų objektas ir priemonė. Jas vartantis žmogus įsitraukia į kūrybinį procesą, tapdamas integralia jo dalimi.
Tai Munari padaro keisdamas konvencialų knygos pavidalą - ji ne tik šiaip sau perlenkti ir susiūti ar suklijuoti popieriaus lapai. Beje, menininkas ypač didelį dėmesį skiria popieriaus rūšies, spalvos parinkimui. Munario knygos - tai kelionė iš vieno puslapio į kitą, iš vieno lapo į kitą, iš vieno atvarto į kitą.
Štai kaip labai paprastai - naudojant kalkę ir persišviečiančius siluetus, sukuriamas rytinio miesto, skendinčio migloje, įspūdis. Visi dar miega, akis iš pieniškos masės ištraukia esminius dalykus.
Atkreiptinas dėmesys į reklamines iškabas mieste (turbūt gimtajame Milane?). Munario kūryboje, kaip ir visame modernizme, esama nemažo socialinio užtaiso.
Štai kaip elementariai (vėlgi popieriaus ir silueto dėka) sukuriama tiesiog fiziška priartėjimo prie cirko pastato iliuzija.
Spalvos ir kontūrai sparčiai ryškėja - reiškia, kad judame su vėjeliu!
THE CIRCUS IN THE MIST knygelės šerdis - cirkas. Čia autorius naudoja spalvotą popierių, ryškias spalvas ir estetinę ekvilibristiką.
Tos pačios figūrėlės ritmiškai kartojamos atskiruose atvartuose, tačiau prapjautų angų ir naujų kontekstų dėka jos įgauna vis naujų prasmių ir reikšmių. Žonglieravimas formomis ir idėjomis - ko ne cirkas?
Cirkui pasibaigus, išeinama į miesto parką. Ryškios šviesos ir triukšmas išnyksta, įsivyrauja ramuma...
Kaip priešlapyje rašo pats Munari: "Žiemą gamta miega ir kada ji sapnuoja, pasirodo rūkas. Vaikščiojimas rūke yra lyg klajonės gamtos sapnuose: bijodami pasiklysti, paukščiai mažai skraidžioja, išnyksta kelio ženklai, automobiliai juda lėtai... Viskas tampa nerealu...".
Malonybinė forma tinkamesnė kalbant apie Munario kūrinius - juose nėra jokios pompastikos ir tariamos didybės, o tik išradingas paprastumas bei linksmumas.
Mažybinė forma šios knygos (o ir kitų jo leidinių) atveju ypač dera dar ir dėl to, kad pats savyje išsaugojęs vaiką, Munari tą vaiką siūlo savyje atgaivinti ir kiekvienam meno vartotojui. Tame turbūt ir slypi jo, kaip dailės edukatoriaus-vaikiškos knygos reformatoriaus ypatybė.
Ką siūlo Munari savo knygomis (o ir visais menais)?
- Labai paprastą dalyką: per meną pažinti pasaulį.
Kaip tai daroma?
- Labai paprastai: žaidžiant (tuo pačiu eksperimentuojant).
Munario knygos yra žaidimų objektas ir priemonė. Jas vartantis žmogus įsitraukia į kūrybinį procesą, tapdamas integralia jo dalimi.
Tai Munari padaro keisdamas konvencialų knygos pavidalą - ji ne tik šiaip sau perlenkti ir susiūti ar suklijuoti popieriaus lapai. Beje, menininkas ypač didelį dėmesį skiria popieriaus rūšies, spalvos parinkimui. Munario knygos - tai kelionė iš vieno puslapio į kitą, iš vieno lapo į kitą, iš vieno atvarto į kitą.
Štai kaip labai paprastai - naudojant kalkę ir persišviečiančius siluetus, sukuriamas rytinio miesto, skendinčio migloje, įspūdis. Visi dar miega, akis iš pieniškos masės ištraukia esminius dalykus.
Atkreiptinas dėmesys į reklamines iškabas mieste (turbūt gimtajame Milane?). Munario kūryboje, kaip ir visame modernizme, esama nemažo socialinio užtaiso.
Štai kaip elementariai (vėlgi popieriaus ir silueto dėka) sukuriama tiesiog fiziška priartėjimo prie cirko pastato iliuzija.
Spalvos ir kontūrai sparčiai ryškėja - reiškia, kad judame su vėjeliu!
THE CIRCUS IN THE MIST knygelės šerdis - cirkas. Čia autorius naudoja spalvotą popierių, ryškias spalvas ir estetinę ekvilibristiką.
Tos pačios figūrėlės ritmiškai kartojamos atskiruose atvartuose, tačiau prapjautų angų ir naujų kontekstų dėka jos įgauna vis naujų prasmių ir reikšmių. Žonglieravimas formomis ir idėjomis - ko ne cirkas?
Cirkui pasibaigus, išeinama į miesto parką. Ryškios šviesos ir triukšmas išnyksta, įsivyrauja ramuma...
Kaip priešlapyje rašo pats Munari: "Žiemą gamta miega ir kada ji sapnuoja, pasirodo rūkas. Vaikščiojimas rūke yra lyg klajonės gamtos sapnuose: bijodami pasiklysti, paukščiai mažai skraidžioja, išnyksta kelio ženklai, automobiliai juda lėtai... Viskas tampa nerealu...".