Antrąją Citrojoninių dieną turėjome grįžti namo, tačiau buvo numatyta (ne)pakeliui aplankyti keletą įdomybių.
Pirmasis objektas - Nakomiadų (Nakomiady) rūmai. Nuostabus atrestauruotas pastatas, veikianti keramikos manufaktūra (ryte buvo dar uždaryta), sutvarkyta aplinka, yapč gražūs gėlynai, prie kurių įrengtas ir daržas, kuriame auginamos ( Read more... )

Šiemet vėl įvyko tradicinės Citrojoninės, ir jau penktą kartą Lenkijoje, nes lietuviškojo kaimo turizmo viarslinykai laikosi principo „dirti aviai kailį, o ne ją kirpti“. Šįkart pasirinkome stovyklavietę „Piękny Brzeg“ prie Šventaičio ežero šalia Unguros (Węgorzewo). Lenkų verslininkų garbei reikia pasakyti, kad jie moka dirbti su klientais. ( Read more... )

Kadangi praėjusį savaitgalį liankų žemėje sudalyvavome Citrojoninėse’2017, tai ir įrašo apie citroenus nebuvo. Ale užtai Padangiuxas visu grožiu atsiskleidė Rešliaus pilies fone. Kelionė buvo puiki+įdomi+turininga, o reportažas apie matytas grožybes bus greitu laiku.

( Read more... )

Išaušo paskutinis mūsų Užkarpatės Odisėjos rytas ir išvažiavome namolio. Pakeliui sustojome pavalgyti, tačiau pirmąkart Lenkijoje maistas buvo nekoks ir ant tos užeigos (net nerašysiu jos pavadinimo) ateičiai padėjome kryžių.
Kelias buvo smagus, važiavosi lengvai. Apvažiavome Liubliną (vėlgi negaliu atsidžiaugti apvažiavimu, nes anksčiau yra tekę ( Read more... )

Vakar buvo pirmoji vasaros (kalendorinės, na bet vistiek vasaros) diena. Mudu su brangiausiąja po darbo ta intencija nutarėme mažumėlę prasivažiuoti. Iš pradžių mintis buvo pažiūrėti kelią į Kazlų Rūdą per Pažėrus - nesame juo niekad važiavę. Puikiai sutvarkytas kelias, fantastika. Kazlų Rūdoje kilo mintis prasukti ratą apvažiavimu sunkvežimiams ( Read more... )

Antros dienos rytą, Lenkijoje, važiavome toliau. Pakelėje papusryčiavome kažkur miškuose esančime tipo bare. Išsišnekėjome su barmene - moteriškei liko pusmetis iki pensijos, mokosi vokiečių kalbą, ruošiasi važiuoti Vokietijon uždarbiauti. Dukra ten jau dirba. Kažkada labai daug važinėjo į Ukrainą aprūpinti barą produktais, kai ten maistas buvo ( Read more... )

Norint keliauti, reikia keliauti. Paprasta, tiesa? Tiesiog kelias prasideda, peržengus namų slenkstį. Dažniausiai mudviem su brangiausiąja taip ir nutinka - retai kada mes ruošiamės kelionei labai iš anksto. Taip nutiko ir balandžio pabaigoje, mudviejų atostogų metu. Dar sekmadienį neplanavome niekur keliauti, nes antradienį mano geresnioji pusė ( Read more... )

Esu rašęs apie tai, kad Lietuvos-Lenkijos sieną galima kirsti ne tik Kalvarijos ar Lazdijų (na, dar Kapčiamiesčio) sienos perėjimo punktuose. Kažkada gūdžiu sovietmečiu buvo taip, kad lietuviai į Lenkiją galėdavo įvažiuoti tik per Brestą Baltarusijoje, nes visa Lietuvos-Lenkijos siena buvo atitverta ištisine spygliuotos vielos tvora beveik 1 km ( Read more... )

Prasivažiavome savaitgaliu iki Augustavo girios Šventvietės. Savotiškai gaunasi: Lietuvoje sniego praktiškai nėra, tačiau nuotaika tokia vėlyvai-rudeninė, jokio pavasariškumo. Šventvietėje sniego-ledo nemažai, tačiau kažkaip jaučiasis pavasaris. Gal kad Saulė švietė? Nors ir Lietuvoje jos buvo.


( Read more... )

( Read more... )