Lietuvos-Lenkijos sienos perėjimo punktai
Esu rašęs apie tai, kad Lietuvos-Lenkijos sieną galima kirsti ne tik Kalvarijos ar Lazdijų (na, dar Kapčiamiesčio) sienos perėjimo punktuose. Kažkada gūdžiu sovietmečiu buvo taip, kad lietuviai į Lenkiją galėdavo įvažiuoti tik per Brestą Baltarusijoje, nes visa Lietuvos-Lenkijos siena buvo atitverta ištisine spygliuotos vielos tvora beveik 1 km atstumo nuo sienos linijos, o civiliams skirtuose sovietiniuose žemėlapiuose už tos tvoros buvo baltas fonas tipo Tera Incognita.
Gorbio dėka buvo atidaryti iš pradžių Lazdijų-Ariadnykų, paskui Kalvarijos-Budzisko autotransportui skirti sienos perėjimo punktai ir Mockų-Trakiškio geležinkelio punktas, kiek vėliau prie jų prisidėjo Kapčiamiesčio-Beržnykų punktas. To kaip ir užteko daugeliui keliauninkių, ypač, kai buvo panaikintos vizos ir pasų kontrolė, tačiau, laimei, į mūsų duris pasibeldė ES valdinykai, kurie pareiškė, kad Lietuvos ir Lenkijos pasienio gyventojai turėtų žymiai daugiau bendrauti. Nu ką tu pabendrausi, kai iki artimiausio sienos perėjimo punkto pielyti kokius 50 km. Tad tiesiog reikia įrengti daugiau sienos perėjimo punktų. Pasakyta - padaryta: šiuo metu veikia 10 papildomų sienos perėjimo punktų, išdėstytų kas ~10 km vienas nuo kito. Sukartografavau juos GoogleMpas’uose, gana gražus vaizdas: žaliai - mano jau aplankyti, ružavai - dar nea. Keliems savo fotoarchyvuose netgi radau fotkes, visai gražiai gavosi (fotkes galima pamatyti paspaudus ant ženkliukų). Bandysime ateinančią vasarą apvažiuoti visus, turėtų bvūti įdomi kelionė.
Keliai ten labai įvairūs - kai kur ištsinis asfaltas, kai kur ištisinis žvyrkelia, kai kur iki sienos asfaltas, toliau žvyrkelis. Keliukai eina labai gražiomis vietomis - jotvingių kraštas kaip ne kaip 😉
Rasti kai kuriuos punktus irgi nėra paprasta - kai kada jokių rodyklių, kad reikia nuo žvyrkelio reikia nusukti beveik šunkelin 😉 Gal reiks pabandyti aprašyti sudėtingesnius atvejus.
Originally published at Grumlino palėpė. You can comment here or there.