Mūšis ant ledo per šv. Julijoną - Karusė, 1270

Feb 16, 2015 14:20




Argi ne puikus Linos Kalinauskaitės kūrybos medalis? Skirtas Karusės mūšiui ir nukaltas pačioje 2014-ųjų pabaigoje?
Daugiau apie jį ir autorę.Kaipgi tokią dieną neprisiminsi, kad stukteli lygiai 745 metai nuo Karusės ledo mūšio (Vakarų Estija), kur barzdočiai lietuvių plėšikai per pačią Šv. Julijoną šauniai trinktelėjo ragus rodyti bandžiusiam Livonijos ordinui.
Buvo taip:1270 m. žiemą lietuvių pulkai susiruošė paviešėt Saremos saloje, maždaug už 350 km nuo gimtųjų kraštų.
Kas be ko - paplėšikaut, Saremą taip jie "lankė" nebe pirmąsyk.
Žiema buvo labai šalta (kronikose minima, kad tąžiem net motinoms vaikai sušalo), orai, beje, iš viso vėso - tiek, kad vėliau XIII antra pusė -XIV a. buvo praminti "Mažuoju ledynmečiu". Tad vieni sako, kad lietuviai be didesnių rūpesčių į Saremą tiesiog nučiuožė rogėm per Rygos įlanką, kiti gi teigia, kad žygiavo (spėriai žygiavo - sukardami maždaug po 100 km per dieną - kas, hm, kiek abejotina) pajūriu žemynine dalim ir į Saremą įsiveržė pro Estijos Viko žemę (dabar Lenės apskritis). Visai gali būti, kad lietuvius nuo pat Kernavės į Saremą atvedė pats aršusis pagonis - didysis kunigaikštis Traidenis.

Įdomu, kad tuo pat metu Livonijos riteriai irgi nesišildė prie židinio - jų magistras Otto von Lutterberg su kariais kažkur ties Tervete kaip tik damušinėjo vienuoliktus metus beviltiškai besipriešinančius žiemgalius.
Ir čia vieną dieną pas magistrą Otą atjojo "draugystės ryšio vedinas" neaiškus žmogėnas, kursai išrėkė kuo skubiau sukti ienas atgalios - "Mat lietuvių šitą naktį/ Čia atėjo visa galybė/ Jūsų krašto aplankyti."
Livoniečiai bemat nugužėjo į Rygą rinkti daugiau pajėgų - su to meto lietuviais labai nepajuokausi - prie Ordino jungėsi visi, kam atėjūnų plėšikavimai bnuvo stipriai pakyrėję: lyviai, latgaliai, estai, su danų kariais iš Revelio (Talinas) atskubėjo "liūto drąsos riteris" Zivertas (buvęs danų karaliaus vietininku Estijoje). Dar prisijungė Dorpato (Tartu) ir Lealio (Lihula) vyskupai - Fridrikas ir Hermanas su savo karių būriais.
Pasijutę pakankamai stiprūs sutramdyti pasiutėlius plėšikus, krikščionys nuskuodė lietuvių pėdomis. Šie, anot kronikos "pilnomis rankomis" grobio (vargšai saremiečiai) kaip tik grįžinėjo iš Saremos salos į žemyninę Estijos dalį. Ir čia jiems ant ledo, sąsiauryje tarp Saremos ir Muhu salelės, kelią pastojo visa krikščionių koalicija - gal kokie 3-3,5 tūkst. karių
Mūšis, panašu, vyko štai čia:

from:58.5513292316, 23.1630248443 (Karuses musis) to:58.5513292316, 23.1630248443 (Karuses musis)

Magistras Otas su raitais sunkiaisiais riteriais stojo kariuomenės centre, kairėje išrikiavo vyskupų Fridriko ir Hermano būrius (juos irgi sustiprinęs Livonijos riteriais), o dešinį sparną pavedė danams - Ziverto kariams.
Pagonis planuota be didesnių išmonių tiesiog apsupti: "Taip jie ten išsirikiavo/Kad kariuomenę pagonių/ Užpultų iš abiejų pusių" - mat pastarųjų, neaiškiai trypinėjančių ant ledo, buvo bent trečdaliu mažiau - tik apie porą tūkstančių.
Sėkmė aiškiai turėjo lydėti krikščionis - juk mūšis vyko per pačią Šv. Julijoną !

Bet vos prasidėjus kautynėms, mūšio planas, kaip dažnai nutinka, nuskriejo velniop. Centriniai būriai - magistro Oto vedami sunkieji raitieji riteriai išsiveržė priekin, ketindami nušluoti nekenčiamus plėšeikas. Bet - siurprizas - Tuoj visi būriai pagonių/pasitraukė už savo rogių
O įsilėkę vokiečių riteriai jau nebegalėjo sustoti: Iš jų būrio pirmesnieji/ Su vėliavomistarp rogių įsivėlė/Tas pagonioms labai tiko/Jie nudūrė jų žirgus, Nemaža dalis brolių/Šioje pragaištyje krito.
Išbadę žirgus, lietuviai ėmėsi krapštyti iš šarvų riterius - "Broliai, kurie gyvi išliko/Kentė vargą, nes jų žirgai/ Krito ir jie pėsti liko...
Kai kuriems laimingiesiems, išsaugojusiems žirgus pavyko ištrūkti - Bet kurie ant žirgų pasiliko/Daug stebėtino atliko/ Bekovodami ant ledo/Pro daugelį būrių jie prasikirto
Tačiau tarp tų išsigelbėjusių jau nebebuvo paties magistro - Šiame mūšyje nukautas buvo/ Gerasis magistras Otonas
Likusiems jau buvo visai striuka - Broliai tame mjūšyje/vienu metu kovot turėjo/kartais dviese už vieno skydo

Vyskupų ir danų būriai kurį laiką sukrėsti stebėję savo kariuomenės "geležinio kumščio" triuškinimą - Kiekvienas matyt galėjo/ Tas pašėlusias skerdynes/Tarp kariuomenių abiejų/ ir krikščionių ir pagonių - pagaliau susiprato pulti į pagalbą tarp rogių pribaiginėjamiems riteriams.
Bet kraujo skonį pajutę pagonys - siekdami šlovės/švaistės šen ir ten ant ledo/su ne vienu narsiu būriu - o kalbant paprastai ne tik atmušė vyskupų ir danų ataką, bet ir gerai įkrėtė ir šiems: danų vadas Zivertas palydėjo galvą, sunkiai sužeistas buvo Lealio vyskupas Hermanas, o sveiką kailį, atrodo teišnešė Tartu vyskupas Fridrikas.

Taip baigėsi mūšis ant ledo apie kurį, Hermasno Vartbergė "Livonijos kronikoje trumpai-piktai paminėta, kad:
"Betgi magistrą Otto su 52 ordino broliais ir 600 krikščionių Viko krašte (in Maritima) prie Karuzo šv. Mergelės Julijonos dieną ant ledo sumušė lietuviai".

Beveik visos citatos iš Eiliuotosios livonijos kronikos
apie mūšį dar verta paskaityti ir čia - visai neblogas Ričardo Dedialios straipsnis.
mūšio vieta - iš google maps.

tataigi, įdomybės, istorija, karo istorija

Previous post Next post
Up