Oršos mūšiui - šiandien stuktelėjo 500!
Vivat mūsų protėviams - ir visai jungtinei Europos kariuomenei (kitaip jos vaidinti neišeina), tą karštą rugsėjo dieną su maskvėnų tuntais besigrūmusiai po LDK vėliavomis dėl idėjos (lenkų savanoriai), ar už pinigus (samdiniai).
Ir nesuvirpėjusiems nors, tikriausiai, nesyk ir ne vienam rodėsi, jog bus tiesiog užtrypti Maskvos raitelių kanopomis (kai kuriems, deja, taip ir nutiko).
Už tai šįvakar verta išlenkt vieną-kitą malvazijos taurę.
Pakelti ją už LDK pinigais Silezijoje susamdytus sunkiai šarvuotus "karų su Maskva profesionalus", jungtinės armijos šerdį:
- 3000 pėstininkų ir jų vadą - vokietį Jacobą Spergalldtą
- paveikslėlyje šarvais spindinčius 3600 raitelių - lenkų, vengrų, vokiečių, čekų, moravų).
-inžinerinį dalinį - kelis šimtus pionierių, stačiusių pontoninį tiltą per Dnieprą, kuriems vadovavo iš Zywieco kilęs čekas Janas Bashta.
-artileriją: kelioliką lengvųjų "lauko gyvačių- feldšlangų“ ir jos vadus - vokiečius Hansą Wejsą ir Janą Behemą iš Niurnbergo. Paveikslėlyje - matyt kažkuris iš jų.
Savanorius - 2500-3000 Lenkijos karalystės raitelių-savanorių: husarų, šaulių ir ietininkų, tarp jų - elitinę, apie 500 raitelių Lenkijos dvaro vėliavą (vadas Wojciechas Sampolinskis) ir apie 2000 lenkų savanorių (Janas Tarnowskis).
Saviškius - apie 3 tūkst. lengvųjų husarų ir Lietuvos totorių, vadas - LDK lauko etmonas Jurgis Radvila „Heraklis“.
Na ir be abejo - už abu vadus - didįjį LDK etmoną Konstantiną Ostrogiškiį ir lenkams bei samdiniams vadovavusį Lenkijos Didįjį Karūnos etmoną Januszą Swierczowskį.
Neaišku, ar LDK armija būtų atlaikiusi maskvėnų kavalerijos smūgį be kurios šių dalių. Jei maskvėnų atakoms nepramušami samdiniai "laikė centrą", dosniai dalindami šoninius smūgius, tai LDK ir lenkai, kiek galėdami atakomis-kontratakomis "sukosi" flanguose, neleisdami kur kas gausesniems priešo pulkams tiesiog apsupti tos "šarvuotos salos", prisidengusios pavisomis, pliekiančios iš arkebuzų ir patrankų.
Na - o kaip ten buvo šių metų pradžioje išsamiai (ir su schemomis) aprašiau žurnale "Iliustruotoji istorija" (kas tebeturi - pasivartykit).