Išgąsčio kaina
Konkretų neturtinės žalos (anksčiau vadintos - moraline žala) atlyginimo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečiu atveju reikšmingais pripažintų objektyvių ir subjektyvių šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų visumą. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bendrieji neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Šioje teisės normoje nepateikta išsamaus, baigtinio neturtinės žalos atlyginimo dydį pagrindžiančių vertinamųjų kriterijų sąrašo, nes, priklausomai nuo konkrečios bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymo kriterijus.
Palyginimui: kaip tvirtą vyrą gali išgąsdinti SMS žinutė ir kaip veik devyniasdešimties senolę -atbėgantis buldogas.
Iš baudžiamosios bylos:
R. Š. nuteista už tai, kad ji grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, t. y. 2008 m. gegužės 6 d., apie 22.37 val., būdama konferencijų ir pramogų centre, tyčia išsiuntė nukentėjusiajam grasinamo turinio žinutę su tekstu: „staigiai noriu pasakyt! neturėjot problemu ju bus! mes gi jus ispejom!!! Ar jums neatrodo, kad gyvenat, apsauga turi glusai! kartoju paskutinis buvo ispejimas! duodu laiko džiaugtis gyvenimu jei norit tureti seima o ne karstus cia ne juokai ponas!!! perspejom! mes jus stebim! sekmes. iki kito karto jei gyvas dar busit.“ ir pagal žinutės turinį nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Žinoma, Radžio gerbėjos bjaurus poelgis smerktinas ir baustinas. Nukentėjusiajam, žinomam operos dainininkui (puikiam baritonui), buvo priteista 10 tūkst. neturtinės žalos atlyginimui. Suma vėliau sumažinta iki 5 tūkst. Anot kasacinės instancijos teismo: Grasinimas buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiojo psichinę būseną. Nukentėjusysis grasinimą suvokė kaip realų pavojų savo ir šeimos gyvybei, juo labiau kad grasinimas buvo anoniminis, skirtas ne tik jam, bet ir jo šeimai, o telefono numeris iš karto po grasinamo pranešimo gavimo tapo nepasiekiamas ir nebuvo galimybės įvertinti grasinančio asmens ketinimų. Nukentėjusysis ir jo šeima patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, tai tik patvirtina grasinimo realumą. Grasindama nuteistoji suvokė savo elgesio bauginamąjį pobūdį ir norėjo nukentėjusiajam sukelti mirties baimės jausmą.
Iš civilinės bylos:
Byloje nustatyta, kad ieškovė M. G. 2008-04-26 parkrito ir susižalojo gindamasi nuo prie jos pribėgusio atsakovui V. G. priklausančio palaido be antsnukio prancūzų buldogų veislės šuns. Šią aplinkybę patvirtina ir įsiteisėjęs Ukmergės raj. apyl. teismo 2008-11-13 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr.PK-164-517/2008. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, kad eidamas pakelti nukritusios ieškovės kitų šunų jis aplinkui nematė. Atsakovas taip pat 2008-06-06 yra nubaustas administracine bauda už tai, kad 2008-04-26 pažeidė Ukmergės raj. savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklų 18p., nes savo šunį vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio.
Iš civilinės ir baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ieškovė yra senyvo amžiaus (gimusi 1920 m.) ir pamačiusi atbėgantį prie jos palaidą šunį traukėsi atbulomis bei bandė nuo galimo įkandimo apsiginti rankoje turimu kibiru, tačiau parkrito ir susilaužė kairės rankos stipinkaulį, dėl ko jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas iš atsakovo V. G. priteisė ieškovei M. G. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Apeliacinės instancijos teismui pasirodė, jog 2 tūkst. Lt suma per didelė. Kolegija pažymėjo, kad ieškovei sveikata buvo sutrikdyta ne dėl įkandimo šuns, kuris to padaryti faktiškai ir nebandė, o dėl senyvo amžiaus nukentėjusiosios neadekvačios reakcijos pamačius jį atbėgant, dėl ko pargriuvo ir susižalojo. Pažymėtina, kad atsakovui priklausantis prancūzų veislės šuo (buldogas) nėra įtrauktas į agresyvių šunų veislių sąrašą. Tai rodo, kad atsakovas nors ir pažeidė gyvūnų laikymo taisykles ir privalėjo apsaugoti pašalinius asmenis nuo jam priklausančio šuns be antsnukio galimo užpuolimo, tačiau šuns savininkas nukentėjusiosios reakcijos ir atsiradusių pasekmių (susižalojimo dėl nugriuvimo) galėjo ir nenumatyti, nors tai padaryti privalėjo. Kolegija mano, kad šios aplinkybės faktiškai mažina atsakovo kaltės laipsnį ir turi įtakos nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, iš specialisto išvados, medicininių ir kitų dokumentų matyti, kad ieškovei padarytas sužalojimas dėl rankos stipinkaulio lūžimo priskiriamas prie nedidelio sveiktos sutrikdymo, o sužalojimas faktiškai nesukėlė sunkių pasekmių ar didelės turtinės žalos nukentėjusiajai. Todėl kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo pinigais (2000 Lt) įvertinta ieškovei padaryta neturtinė žala negali būti laikoma pagrįsta, nes nepakankamai yra atsižvelgta į nustatytas svarbias bylos aplinkybes, kurios mažina atsakovo kaltę ir turi reikšmės neturtinės žalos dydžio nustatymui. Kolegija mano, kad atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, protinga ir teisinga suma neturtinei žalai atlyginti šioje byloje yra 1000 Lt.