Kai J. Veselka įstatymų leidybos imasi
Išraiškingas pavyzdys, kai įstatymų leidėjas įsivelia į vienos organizacijos narių tarpusavio vaidus, nusprendžia, kad geriausiai žino, kuri iš besidraskančiųjų šalių yra teisi, ypatingos skubos tvarka keičia įstatymą, ir iki absurdiškumo jį suvelia.
Kadangi Asociacijų įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymas sulaukė 89 Seimo narių palaikymo, labai abejotina, kad Prezidentė panorės jį vetuoti, juolab kad tai nėra politinę reikšmę turintis klausimas.
Pataisos iniciatorius Seime J. Veselka net neslepia, kad pataisas pasiūlė vežėjus jungiančios asociacijos „Linava“ vadovybės veiksmais nepatenkinta grupė, skambiai pasivadinusi judėjimu „Už skaidrumą Linavoje“. Skaidrumo arba valdžios ištroškę vežėjai pasisamdė advokatų kontorą, pusiaukelėje pasigavo Veselką, iš kokios nors idiotiškos laidos „kakadų“ skubantį į kitą panašaus pobūdžio laidą, ir prasidėjo…
Čia galima paskaityti svarstymus Teisės ir Teisėtvarkos komitete. Priekaištus projektui išsakė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, čia ir čia.
Taigi, galutinė įstatymo nuostata numato tokį apribojimą: „Asociacijos narys - juridinis asmuo gali būti atstovaujamas visuotiniame narių susirinkime tik to juridinio asmens darbuotojų, dalyvių ar valdymo organo narių.“
Pastebėtina, kad nereti atvejai, kai asociacijoje nariais yra tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Kadangi toje pat organizacijoje atstovavimo apribojimai nustatomi tik juridiniams asmenims, fiziniai asmenys iš karto įgyja pranašumą, nes savo interesus gali reikšti tiek tiesiogiai, tiek per atstovavimą. Tarkime, asociacijoje esama 80 narių, iš kurių 40 - fiziniai, o likusieji 40 - juridiniai. Fiziniai asmenys įgyja neabejotiną pranašumą, nes visuotiniame narių susirinkime juos gali atstovauti kad ir vienas narys, o juridiniams reikia susirinkti visiems, kas yra gan utopiška.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Tik būdami autonomiški valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų atžvilgiu susivienijimai gali veiksmingai veikti kaip svarbus pilietinės visuomenės elementas, būti demokratinės valstybės piliečių saviraiškos forma ir visuomeninio aktyvumo garantas. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, bylos Nr. 04/04; 2005 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 10/02). Tačiau šiuo įstatymo pakeitimu įstatymų leidėjas įsiveržia į asociacijų vidaus tvarkos reglamentavimą.
Vargu bau, ar bus pasiektas ir tariamas skaidrumas, nes, pavyzdžiui, „Linavos“ atveju dauguma narių veikiausiai sudaro uždarosios akcinės bendrovės. Norint susirinkti (perduoti) pageidaujamus balsus užtenka bet kokia forma (mainais, pirkimu ir t.t.) perleisti (įsigyti) kad ir vieną akciją. Aišku, tai įneša tam tikro apsunkinimo, nes reikia atlikti tam tikrus įforminimo veiksmus - sudaryti sandorį, užregistruoti akcininkų žurnale, pateikti JAR ir pan. Bet jei tikėsime, kad “Linavoje” veikiama neskaidriai, tai tie niekadėjai skirs truputi laiko ir lėšų, idant neatiduotų valdžios. Tačiau įstatymų pritaikymas vieno ar kelių subjektų problemų sprendimui retai kada duoda teigiamų rezultatų.