Asiliuko daržininko užrašai-2
Aprimus vėtroms, nuvažiavome į sodą patikrinti, ar kaimynų šiltnamis neatsidūrė mūsų sklype... Neatsidūrė. Nors, sako, ne visai dar tos vėtros aprimo. Greitosiom apkarpyti sudžiūvę pernykščiai žiedai ir kelios šakos, surankioti nuskraidę šiferio gabalai. Pašerta kaimynų katė, kuri vėl atbėgo paduoneliauti. Dručkė Rožytė. Tikrai namie maitinama, bet smaližė. O va kitų kaimynų Janiukas (nes šeimininkas Janas, tikro vardo nežinom, turbūt koks Rainys) - neatėjo... Tas tikrai prastokai prižiūrimas, ir koją, ir dantį pats turėjo užsigydyti:/ Bent tiek, kad pagaliau kastravo, gal su kitais katinais nebesipeš. Keistas katinas, iš pradžių šnypšdavo kaip velnias, o paskui paaiškėjo, kad labai nori glostymo, net griūva... Bet ir paėsti nepamiršta:)
Tai tokia keturkojiška istorija apie sodą šįkart.
Atrodo, kad pomedis patręštas, bet iš tiesų tai krušos grūdeliai:)