Truputis gamtos
Kas pražydo, tą apsnigo, tokia štai diena.
Saidos upelio apylinkėse truputį pasivaikščioti buvo nebloga mintis, pagaliau aptikau kiek daugiau žydinčių augalų nei iki šiol.
Dar aptikau neužgesintą laužą - kokie žm0nės kvaili... Net jei palikai, kad pelenai susidarytų, nes, TARKIM, labai užsimanei keptų pelenuose bulvių, tai negalima juk palikti. Vėjas pučia kaip velnias, dūmai pažeme tik eina, o jei žiežirba į mišką?:/
Ir dar koks kelmas įverstas, čia gi visa naktis smilkimo... Teko praspardyti ir su maišiuku vandenį panešioti, o vanduo upelėj šaltas... Tikiuosi, to užteko. Jei būtų nenoriai gesę, būčiau turbūt 112 skambinus, profilaktiškai. Dabar smirdu dūmais, nors nesuprantu, kas būtent, juk rūbus pakeičiau. Bet sugalvok tu man, regioniniam parke palikti neprižiūrimą laužą!
Saida (kitur dar rašo Saidė, kažkoks nenusistovėjęs pavadinimas) niekad nepavargsta, veržiasi per akmenis kaip tikra kalnų upė.
Bet įteka į Nerį - ir nori nenori tenka aprimti.
Bando pražysti geltonžiedė plukė.
Pakrantėje daug žalčialunkių.
Tamsioji plautė.
Geležingas šaltinėlis. O atrodo kaip š šaltinėlis:)
