Galvoju, kada miestas tampa pažįstamas. Žiūriu į bažnyčią prie namų, ir prisimenu, kaip prieš keliolika metų man ji atrodė pasaulio kraštas, nes niekada gilyn į tą pusę nebuvau važiavusi. Kaip būna, kai atvažiuoji į naują miestą, ir visos bažnyčios tokios pat, visi namai tokie pat dideli ir bauginantys, ir nežinai, sukt į kairę, į dešinę, į priekį
(
Read more... )
Comments 6
Reply
O tai kas ant ko?
Reply
Tai va čia toks nestatybininko paaiškinimas :)
Reply
Bet tu tai visų galų meistras...
Reply
miestai inertiškesni. bet irgi visaip būna. man dar toks matymo atšviežinimas, kai išsuki iš kokio nors nevaikščioto kampo ir suvoki, kad šitą vietą jau žinai, tik iš kitos pusės...
Reply
Leave a comment