[Atsiliepimai] "Miestas 24" (Jia Zhangke)
Su kraupu susivokiau, kad per visą mėnesį pažiūrėjau vos du filmus (nors atsargų turiu daug). Man regis, nerašiau apie dokumentinį "Meishi gatvę" (nors gal minėjau Chris Berry vestą seminarą apie šį filmą ir bendrai apie kinų dokumentiką). Dabar galiu bent parašyti apie vakar matytą Jia Zhangke naujausią darbą - "Miestas 24" ("24 City", 二十四城记, 2008 m.)
Na, gal nesiplėsim, kaip BFI Southbank vėlavo pradėt rodyti filmą, o paskui nesugebėjo susitvarkyti su projekcija (subtitrai buvo "nukąsti"), tad nutraukė filmą po kokių 20min, pasakė, kad sutvarkys viską ir pradės iš naujo, bet pikti žmonės salėje pareiškė, kad "we don't have the bloody time", taigi sutvarkius filmas pratęstas nuo ten, kur sustojo. Kažkaip iš Londono kino festivalio šito nesitikėjau. Visgi įdomu buvo stebėti gerokai gyvesnę, gyviau reaguojančią kino publiką nei Lietuvoje...
Taigi filmas. Jia Zhangke kūryba pasižymi tęstinumu. Jo filmuose vaidina tie patys jo atrasti aktoriai, pirmųjų garsiųjų jo filmų veiksmas vyksta režisieriaus gimtosiose (Fenyange) ar jam gerai pažįstamose vietose, filmų tekstuose dažnos autocitatos. "Miestas" - ir toks, ir kitoks. Jia Zhangke filmo pradžioje vis dar uždeda savo "antspaudą" - užrašą "Jia Zhangke filmas". Bet, kaip ir "Pasaulio", veiksmas jau persikelia iš režisieriaus gimtojo miesto kitur. Beje, net "Tykiame gyvenime" buvo sąsajų su paties Jia asmenine gyvenimo patirtimi (konkrečiai - pagrindinė herojė atvykusi iš jo gimtojo miesto). "Mieste" jų taip pat yra (jei neklystu dėl Shenyango). Bet vis tik tai - jau nebe Fenyangas. Trumpametražis filmukas, rodytas prieš "Miestą" - išvis, Suzhou. O "Mieste" - Chengdu. Kita vertus, ir vėl viskas išsidėlioja palei Jangdzės arteriją. Tik šiame filme, priešingai nei "Tykiame gyvenime", ji pati nepasirodo.
Truputį keista Jia Zhangke filme matyti žvaigždę Joan Chen. Ar todėl, kad Jia norėjo tiesioginių sąsajų su 9 dešimtmečio kinų kinu, kad galėtų suteikti progą Joan Chen atpažįstantiems žiūrovams pasijuokti, kai jos vaidinama herojė porina savo pravardę "Gėlelė" gavusi todėl, kad "buvo panaši į Joan Chen vaidintą mergaitę Gėlelę"? Beje, reikia pastebėti, kad nemaža dalis salės juokėsi, o tai reiškia - suprato. Gerai, kad režisierius šiek tiek padėjo: vien iš "Gėlelės" pravardės šitą citatą būtų galėję suprasti tik dideli kinų kino istorijos žinovai.
Kad Jia gali sau leisti į filmą pasikviesti Joan Chen, rodo pasikeitusį jo kaip kino kūrėjo statusą ir, žinoma, finansinę situaciją.
Dar mąstau, kad "gyvos fotografijos, darytos kino kamera" galėtų būti užuomina į kažkokį dokumentinį filmą, apie kurį pasakojo Chris Berry minėtame seminare. Bet kokiu atveju, Jia Zhangke su dokumentika persipynęs daugybe gijų. Esu tikra, bus daug prirašyta apie "Miesto" formą: "kalbančių galvų" dokumentiką, peraugančią į suvaidintas "kalbančias galvas". Tegu tą nagrinėja profesionalai (ir tie, kurie matė Jia pilnametražį dokumentinį filmą "Dong"). Įdomu pastebėti, kad Jia vis dar vaidina savo kaip Kinijos postmaoistinės kaitos dokumentuotojo vaidmenį. Šįkart griuvimo ir irimo motyvus iš miestovaizdžio, architektūrinės aplinkos jis perkelia ir į žmogaus kūną. Filmas prasideda interviu su senyvais buvusio Fabriko 420 darbuotojais ir pamažu keliauja link jaunesnių - o pastarieji jau, pasirodo, suvaidinti, nebe "autentiški". Ar suvaidinta, ar tikra buvo mergaitė, važinėjanti riedučiais - pati jauniausioji 420 karta, fabrike per visą savo gyvenimą neapsilankiusi? Kuo skirsis naujai statomas Miestas 24 nuo Fabriko 420 danwei komplekso, kaip "kitaip" jausis jame gyvensiantys žmonės?
Nepasakyčiau, kad tai įdomiausias iš Jia Zhangke filmų (bent iš "paprasto žiūrovo" pozicijos), bet klausimų kelia daug, ir yra vertas analizuoti - bent jau Kiniją studijuojantiems. Apskritai Jia sąmoningai krauna savo darbus į tam tikrą "visumą" ("Jia Zhangke filmų" visumą), kurią vėliau kino ekspertai galės iki soties analizuoti kaip vieną bloką, kintantį, bet išlaikantį savyje tam tikrą minties giją.