Farmacininkai ofigielino
Vakar, manau, pajutau, kokias instinktų ir mąstymo batalijas išgyvena Dalai Lama žiūrėdamas į rankon prisisiurbusį uodą...
Taigi kažkuriame telike rodoma labai panaši į socialinę reklama. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Pagrindinė mintis - ant smūgio skiepykitės nuo erkių! Alternatyva - visokios baisybės, beigi vaizdinis reklamos finalas: pridengta tamsiais šešėliais (beveik kaip Krivicko laidose) pamažu invalido vežimėlyje sulėtintais kadrais judanti žmogysta... Žodžiu, jeigu nepasiskiepysi - vamzdis tau, žmogau.
Šiaip turiu minimalų supratimą ir šiek tiek imuniteto ne prieš erkes, o tokį smegenų plovimą. Žinau, kad krentant medžių lapams, rudenį prasideda pirmasis jo seansas - "artėjanti gripo grėsmė". Nors tuo metu dar niekas pasaulyje nežino, kokie gripo štamo tipai tų metų "programoje", įvairiose kontorose personalą imama užrašinėti į skiepų eiles, kad tos eilės už savo pinigus šiek tiek ištuškintų iš anksto užpirktos vakcinos sandėlius. Antrasis metinis smegenų plovimo seansas - pasiklausęs permanentinės reklamos, gali nuprotėti iš baimės, nes į smegenis kalama, jog dar nė nenutirpus sniegui erkių armijos rikiuojasi į falangas, legionus ir pleištus. Todėl, atsieit, be skiepų - nė gugu.
Dar šiaip jau atlaidžiau už aršiausius kovotojus su korupcija žiūriu į tomis didžiausiomis progomis pasipinigauti nusprendusius gydytojus. Tačiau. Ar yra kažkokios ribos? Pvz., jeigu rodai invalido judėjimo priemonės perspektyvą, gal turėtum nurodyti tokios erkių įkandimo komplikacijos tikimybės procentą? Arkliui aišku, jog būtina perspektyva tokią judėjimo priemonę įsigyti nevilioja nė vieno bent kiek smegenis judinančio sutvėrimo. Tačiau ar dėl to jis turi tiesiu taikymu varyti į med. įstaigą, pirkti vakciną ir badytis už pinigus?
Esu kategoriškai nusiteikęs prieš visokius reklamos draudimus, išankstinių peržiūrų, vertinimų ar aprobavimų komisijas. Bet... Sakau, jaučiuosi it Dalai Lama. Gal iš tikrųjų senstu.
Taigi kažkuriame telike rodoma labai panaši į socialinę reklama. Bet tik iš pirmo žvilgsnio. Pagrindinė mintis - ant smūgio skiepykitės nuo erkių! Alternatyva - visokios baisybės, beigi vaizdinis reklamos finalas: pridengta tamsiais šešėliais (beveik kaip Krivicko laidose) pamažu invalido vežimėlyje sulėtintais kadrais judanti žmogysta... Žodžiu, jeigu nepasiskiepysi - vamzdis tau, žmogau.
Šiaip turiu minimalų supratimą ir šiek tiek imuniteto ne prieš erkes, o tokį smegenų plovimą. Žinau, kad krentant medžių lapams, rudenį prasideda pirmasis jo seansas - "artėjanti gripo grėsmė". Nors tuo metu dar niekas pasaulyje nežino, kokie gripo štamo tipai tų metų "programoje", įvairiose kontorose personalą imama užrašinėti į skiepų eiles, kad tos eilės už savo pinigus šiek tiek ištuškintų iš anksto užpirktos vakcinos sandėlius. Antrasis metinis smegenų plovimo seansas - pasiklausęs permanentinės reklamos, gali nuprotėti iš baimės, nes į smegenis kalama, jog dar nė nenutirpus sniegui erkių armijos rikiuojasi į falangas, legionus ir pleištus. Todėl, atsieit, be skiepų - nė gugu.
Dar šiaip jau atlaidžiau už aršiausius kovotojus su korupcija žiūriu į tomis didžiausiomis progomis pasipinigauti nusprendusius gydytojus. Tačiau. Ar yra kažkokios ribos? Pvz., jeigu rodai invalido judėjimo priemonės perspektyvą, gal turėtum nurodyti tokios erkių įkandimo komplikacijos tikimybės procentą? Arkliui aišku, jog būtina perspektyva tokią judėjimo priemonę įsigyti nevilioja nė vieno bent kiek smegenis judinančio sutvėrimo. Tačiau ar dėl to jis turi tiesiu taikymu varyti į med. įstaigą, pirkti vakciną ir badytis už pinigus?
Esu kategoriškai nusiteikęs prieš visokius reklamos draudimus, išankstinių peržiūrų, vertinimų ar aprobavimų komisijas. Bet... Sakau, jaučiuosi it Dalai Lama. Gal iš tikrųjų senstu.