Jaukumas
garbanele priminė, apie ką seniai norėjau parašyt.
Kad realiai Lietuvoje, net ir Vilniuje, jaukias vietas (kavines, barus t.t.) galima ant rankos pirštų suskaičiuot. Mano maršrutas paprastai apsiriboja In Vino, Briusly, WOO, ŠMC kavine, Cafe de Paris. Na, yra dar visokių naujų ala Milkybar ir Funky Munky, kuriuose nebuvau, ir gal tokių, kurias pamiršau.
Bet esmė lieka ta pati, kad lietuviai jaukų interjerą įsivaizduoja naują ir blizgantį, iš stiklo, odos ir metalo. Arba priešingai, kaip kaimo troboj, viskas iš medžio, bet čia daugiau valgyklose kaip Čili Kaimas.
Tuo tarpu, kaip kolegė irgi minėjo, čia galima rasti kažką visiškai kitokio ir savito. Viskas autentiška, grindys galbūt medinės ir nelakuotos, baldai seni ir skirtingi, kėdės palūžę, o foteliai aptrinti, lempos pritemdytos, ant stalų žvakės. Patogu, gali susirangyt ant sofos ir ištiest kojas, ir dar antklodę pasiimt.
Nežinau, iš kur tas skirtumas. Gal tradicijų ar madų įtakotas, o gal lietuviams interjeras kažkaip asocijuojasi su prestižu. Bet juk ne į ekspoziciją eini, o su draugais pabūt ir gerai laiką praleist.
Ir interjeru viskas tik prasideda, tai tik dalis idėjos. Pvz. man viena fainiausių vietų Kopenhagoj Retro yra „ne pelno siekanti meno ir kultūros kavinė“. Dirba savanoriai, o visas pelnas eina labdarai vargšams į Indiją. 2-3 kartus per savaitę groja gyva muzika (dažniausiai jaunos grupės ar šiaip saviveikla), įėjimas nemokamas. Kabo visokių drabužių, rankinukų ir pan., kuriuos gali nuspirkti, kaip ir paveikslus nuo sienų. Yra tylos/meditacijos kambarys, stalo žaidimai, stalo futbolas ir nemokamas internetas.
Kada pas mus bus kas nors panašaus? Kai geriau gyvensim? Ar kai patys (sau) atidarysim?
Kad realiai Lietuvoje, net ir Vilniuje, jaukias vietas (kavines, barus t.t.) galima ant rankos pirštų suskaičiuot. Mano maršrutas paprastai apsiriboja In Vino, Briusly, WOO, ŠMC kavine, Cafe de Paris. Na, yra dar visokių naujų ala Milkybar ir Funky Munky, kuriuose nebuvau, ir gal tokių, kurias pamiršau.
Bet esmė lieka ta pati, kad lietuviai jaukų interjerą įsivaizduoja naują ir blizgantį, iš stiklo, odos ir metalo. Arba priešingai, kaip kaimo troboj, viskas iš medžio, bet čia daugiau valgyklose kaip Čili Kaimas.
Tuo tarpu, kaip kolegė irgi minėjo, čia galima rasti kažką visiškai kitokio ir savito. Viskas autentiška, grindys galbūt medinės ir nelakuotos, baldai seni ir skirtingi, kėdės palūžę, o foteliai aptrinti, lempos pritemdytos, ant stalų žvakės. Patogu, gali susirangyt ant sofos ir ištiest kojas, ir dar antklodę pasiimt.
Nežinau, iš kur tas skirtumas. Gal tradicijų ar madų įtakotas, o gal lietuviams interjeras kažkaip asocijuojasi su prestižu. Bet juk ne į ekspoziciją eini, o su draugais pabūt ir gerai laiką praleist.
Ir interjeru viskas tik prasideda, tai tik dalis idėjos. Pvz. man viena fainiausių vietų Kopenhagoj Retro yra „ne pelno siekanti meno ir kultūros kavinė“. Dirba savanoriai, o visas pelnas eina labdarai vargšams į Indiją. 2-3 kartus per savaitę groja gyva muzika (dažniausiai jaunos grupės ar šiaip saviveikla), įėjimas nemokamas. Kabo visokių drabužių, rankinukų ir pan., kuriuos gali nuspirkti, kaip ir paveikslus nuo sienų. Yra tylos/meditacijos kambarys, stalo žaidimai, stalo futbolas ir nemokamas internetas.
Kada pas mus bus kas nors panašaus? Kai geriau gyvensim? Ar kai patys (sau) atidarysim?