Suprantu, kad kai kam gali pasirodys keista, bet aš, pvz., netgi kažkiek didžiuojuosi, kad moku pjauti dalgiu (ar dalge?), kad skiriu, kur kokios šakės, kad pamenu, kaip šiugžda šienas vežime ir ką reiškia šokinėti nuo aukštinio. Tai tokios be galo tikros, be galo ryškios, visuminės patirtys, kad - atrodo - stipresnių nelabai ir sugalvosi. Tai ir
(
Read more... )
Comments 11
Reply
Reply
O dar - svaidydavomės šieno gniūžtėmis. Nors miegot ant šieno man niekad nepatiko.
Reply
Reply
na, nebent kupetoj miegoti faina, urvą išrausus.
Menu kurią ten vasarą, bus kokie 1992-93, nusprendėm pusę savo lankos nušienauti dalgiais, kaip senovėj... buvo faina, bet užsiknisom, po to jau samdydavom techniką be kalbų.
Reply
"Neras kamanė lizdo - dalgio gailis.
Nušnios galvelę dobilo -- ir baigės." - gerai, o viską kas eina toliau, siūlyčiau perkurt ketureiliais.
čia tik imho.
Reply
Irgi tik imho.
Reply
Reply
Reply
Ir iki šiol žaginiai man atrodo kaip mistiškas praėjusio kaimo atributas - buvo ir nebėr. Atsimenu stipriai.
Reply
Leave a comment