szhaman'o fenomenas

[maumaz]

Iš pradžių skaitydamas jo dienoraštį juodai nervindavausi. Kartais pasisakydavau labai grubiai ir pakankamai negražiai. Bet ilgainiui jis man tapo labai įdomus kaip reiškinys, nes nebuvo lengva suvokti - kodėl šis žmogus ir jo pažiūros tokios, o ne kitokios? Kaip jame sugyvena lenkiškas ir rusiškas nacionalizmas, sovietiškumas, dalykai, kurie,

Comments

[indraja_rrt]

Mhm. Gerai, jei permainų metu manai, kad jos bus į gera. Dar geriau - jei jos pagrįstos asmeniškai reikšminga "mitologija". O jei priešingai - tikrai turėtų būti sunku.

[pavejui]

Tie keli Teodoro Reingardo sakiniai sužavėjo. Būtent carinės Rusijos laivynas buvo vienas iš mano paauglystės/jaunystės domėjimosi objektų.
O nostalgija? Kuris jos nejaučiame? Aš netgi negaliu važiuoti į vaikystės/paauglystės vasarų kaimą, nes prakeikta melioracija sugriovė visa tai, kad buvo TAI...

[maumaz]

Pačią knygą skaitei?

[pavejui]

Deja, ne... :(

[pavejui]

Iš savo pusės rekomenduočiau puikią knygą (bet, ko gero, tik lenkiškai):
Karol Olgierd Borchardt - Znaczy Kapitan ( http://pl.wikipedia.org/wiki/Znaczy_Kapitan )
Autorius - tarpukario ir pokario Lenkijos jūrų kapitonas. Jumoro jausmas - fantastiškas.
Lietuvybė: Kilęs iš Vilniaus, šiek tiek mokėjęs lietuviškai (net dainuoti). Įdomūs tarpukario Vilniaus momentai.

[anonymous]

Jūsų prielaida paaiškina tokių kaip szamanas išimintinai carinę-imperinę nostalgiją, bet niekaip nepaaiškina visų šitų "pazdernionku",atvirai išrinktinių "taikos inciatyvų" ir "barnio slavų šeimoje" (Puškinas) glaistymų išmetant iš LDK, XIX ir XX amžių lietuvius, kaip svetimą "elementą". Atsakymą mano supratimu davė gyvenimo pabaigoje "senelis Liucijanas", jų internetinių rašlaivų didvyris ir avatarų ikona. Mirdamas pokario Londone, akistatoje su amžinybe, matyt prakrapštęs visas tas nacional-katalikiškas "vertybes", apvaliojo pilsudskio stalo riterybes ir "jogailaičių idėjas" jis atrado savo slavofilišką šerdį. Lietuviai (jo paties terminologija - žmudai) tapo baisesniais už "maskolį", bolševiką ir netgi baltarusį; lietuviai Hohencolernų kipšiukai, ne slavai - vadinasi beveik "nemcai". Taip kad čia ne nostalgija, ne retro-, bet protoplazminis etninis kolektyvizmas, kur ir "Berežnevas granitinis", ir Stalinas plieninis ir šiaip visi vienam slaviškam kuloke.

Taip

[anonymous]

Sutinku, žmogus tiesiog neranda savo vietos todėl laikosi už savo išgalvoto pasaulėlio, jis tikras romantikas :)