kaleidoskopas

[mastermind_haz]

Kažkada kažkas, net, rodos, prisimenu, kas ir kada, padovanojo man kaleidoskopą. Paprastas žaislas - vienam gale pridedi akį, kitą galą  nukreipi į šviesesnę pusę ir žiūri. O viduj esantys spalvoti stiklo gabaliukai sukritę ant veidrodžio paišo spalvingas snaiges, panašias į tas, kurias iš spalvoto popieriaus karpo vaikai per dailės ir darbelių

Comments

[anonymous]

M hmm, nebūna paprasta susiprotėti kad kelias tik tavo, tai yra, to, kuris galvojo, kad turi kažką tai savo.

[mastermind_haz]

Turėti savo? Vargu, ar tai įmanoma. Čia, matyt, yra ironijos - vienintelis dalykas, kurį žmogus gali beveik turėti, yra tas jo nueito kelio žemėlapis galvoje, bet net ir tą labiausiai turimą dalyką prarandame, kai prieiname, cha cha, liepto kelio galą... ir tai, kai pagalvoji - nėra pasauly vietos, kur nebūtų žengus žmogaus koja - tai net tas unikalus kiekvieno kelias veda per vietas, kur kažkas kažkada jau yra buvęs. Tarkim kad ir štai čia, kur sustojom pakalbėti - kadaise kažkieno būta: ant akmens šalia kelio purškiamais dažais išraityta "Sartre"