laistymasis "ablivalkėmis"

[anaiptol]

nenutuokiu, kada tai prasidėjo... bet įtariu, kad turbūt jau pasibaigė. kas? ogi ablivkės!:) ne, laistyklėmis jų niekas nevadino. ablivkė ir tiek. puikus šiltojo metų laiko hmm, pramoginis ginklas, naudotas mokykloje tarybiniais laikais. per didesnius pasilaistymus gerokai kentėjo grindys - atrodydavo kaip po plovimo "po morskomu

Comments

[gedas]

klia, nu nei tag-sų, nei pavadinimo, negerai šitaip.
Juo labiau, kad niekam kitam irgi neina pridėti žymių ar užrašyti pavadinimo, tik įrašo autoriui. Būk gera, sutvarkyk, manau tiktų žymė "žaislai".

[gedas]

P.S. žymę vis dėlto pavyko įdėti, bet pavadinimo - niekaip, čia tik įrašo autorius matyt gali.

[anaiptol]

ojojojoj, kaip baisu siaubinga, šakės sistemai:D
buvau įkėlus ne į tą bendruomenę, tai paskui permetus viskas pasimetė.

[gedas]

tai kad pastoviai mėtai įrašus be pavadinimų ir tagsų (netiki - persižiūrėk).
Man negaila, bet kad po to nei pakeisti, nei pataisyti neina, taigi - ojojoj.

[maumaz]

Ablivalkės!!! Jetaus, kaip aš tai mėgau! Žinote, kur Antakalnio gale prie transporto mazgo buvo viešasis tualetas? Ten buvo pati geriausia ablivalkių mūšių arena: kas kontroliuoja stogą, tas kontroliuoja teritoriją. Tik štai kai baigdavosi vanduo, tekdavo prasiveržti į tuliko kriauklę prisipildyti. Mano sena svajonė vasarą kur nors suorganizuoti ablivalkių kautynes!

[gedas]

Hm, o mes tai plastikiniais švirkštais kažkaip labiau laistydavomės.. Bet ir su buteliais būdavo..
Vieną "smagų" momentą pamenu, kaip per tokias kautynes pataikiau akurat į elektros lemputę - toji, žinia, sprogo.

[neplautos_k]

Vaikystėje laistydavomės tik ablivalkėmis, nes nepamenu, kad kas tuo metu turėtų vienkartinių švirkštų, o daukartinių, kukiš, kas duos vaikams. Vėliau, 10 klasėje, karai prasidėdavo nuo švirkštų, naobettačiau viskas baigdavosi ablivalkėmis. Paskutinė vandens laistymosi stadija - kibirai - maksimalaus naudojamų ginklų našumo išraiška :)

[grippen]

Kibiras - sakyčiau jau beveik nekonvencinė kovos priemonė :)
Aš tai į savo ablivalkinės karjeros pabaigą buvau pasidaręs ablivalkę - "taraną": į silikatinių klijų buteliuke įstatęs tušinuko vazdelio gabalą su nupjauta siaurėjančia dalimi. Visą buteliuko turinį vienu paspaudimu, per sekundės dalį buvo galima pasiųsti kam nors į veidą. O jau tada tekdavo greitai trauktis tikintis "Maričkomis" ginkluotų draugų dengimo :)