Daug vasarinės gyvybės nufotkinta. ;) Be to, labai apsidžiaugiau, kad ne tik stiklainiai ir šioje serijoje. Senamiestis ir XIX a. - atgaiva. Man Vilniaus stiklainiai kaip - baisiai nevieninga - visuma nepatinka, išskyrus kai kuriuos atskirus, kaip Swedbanko ir, atrodo, savivaldybės, t. y. tą neplatų lenktą, su oranžiniais dryžiais.
Pamačiau, prie ko iš dalies priderintas tas visų nekenčiamas vamzdis! Prie rudų stiklainio viršuje linijų.
Laukiu nesulaukiu, kada visam laikui nuims ir išmes iš visų galvų tas neonines "sovietines" nesąmones viršum Gedimino prospekto.
Nesiruošiau šitų foto dėti kažkodėl visai, atrodė labai kaip pakliuvo praėjau, taip pat pafotkinau, bet gal ir gerai mažiau gavosi, tuo pačiu atsitiktinai galėjo ir kokia gyvybė, ar nuotaika pakliūti kas šiaip jau išvis, bent man įdomiausia. Man tai labiausia užkliuvo tikrai kaip "nuotaikos" ar "gyvybes" simbolis ta keista raudonai dažyta grupė, apsireiškus tarsi neaišku iš kur ir kaip kokia atgijus alegorija einanti į kažkokią nematytą, neregėtą Kiterą :) Viliuj gyvybė turbūt tikrai sugeba reikštis labai gaivalingai, emocionaliai, kažkokia nuotaika užpildyt ir pasiekti pačius tolimiausius ir netikėčiausius registrus. Gal ir šiek tiek "rytietiškai", kaip T. Venclova sako. Kaunas ta prasme santūresnis, bet jis įrėmintas tokiais "iškilmingais" kažkiek teatrališkais peizažais kur nuo kiekvieno šlaito ar skardžio tarsi veriasi kokia scena, kyla uždangos kažkokiai "epinei misterijai" - santaka, miškai, kalnai. O šiaip užsinorėjau paklaust iš kur pas tamstą tokie puikūs bilingviniai ar net trilingviniai sugebėjimai, nes tai visai įdomu.
Įdomiai, tas "sulenkėjimas ar aprusėjimas" šiaip beveik aristokratinis reiškinys, ar bent labiau būdingas dvarams arba miestui, ir šiaip "aristokratinis" dar ir ta prasme kad jie skirtingiai negu šiaip žmonės iš vienos kultūrinės arba prigimtinės šaknies, buvo tokia šaknų ir linijų sintezė, Europos regionu jeigu apsiribot tai tarsi kokia atskira, kosmopolitinė, gimininga tauta. O tie raudoni žmonės galima sakyti pusiau užsimaskavę, pusiau matomi, pusiau ne, arba pusiau iš čia, pusiau iš kitur. Karnavalas ir šiaip turi tokią maginę prasmę kad per jį apsireiškia pasiuntiniai iš anapus. Tarp kaukių slepias kažkas dar nematomas. Iš kur jie ir kur eina, bent įspūdis toks kad neaišku. Man jie pasirodė kažkuo labai panašūs į garsųjį Vato paveikslą "Išplaukimas į Kiterą", sakoma labai keistas ir mįslingas paveikslas. Pavaizduoti ne šiaip nuobodžiaujantys ponai ir ponios, bet išvykstantys kažkur, nematytą, neregėtą, keistą vietą, gal išvis į amžinybę, kitiems nepasiekiamą, kitokią tikrovę. Bent jau nusisukę ir vieni ir kiti
( ... )
Comments 4
Pamačiau, prie ko iš dalies priderintas tas visų nekenčiamas vamzdis! Prie rudų stiklainio viršuje linijų.
Laukiu nesulaukiu, kada visam laikui nuims ir išmes iš visų galvų tas neonines "sovietines" nesąmones viršum Gedimino prospekto.
Reply
Reply
Reply
O tie raudoni žmonės galima sakyti pusiau užsimaskavę, pusiau matomi, pusiau ne, arba pusiau iš čia, pusiau iš kitur. Karnavalas ir šiaip turi tokią maginę prasmę kad per jį apsireiškia pasiuntiniai iš anapus. Tarp kaukių slepias kažkas dar nematomas. Iš kur jie ir kur eina, bent įspūdis toks kad neaišku. Man jie pasirodė kažkuo labai panašūs į garsųjį Vato paveikslą "Išplaukimas į Kiterą", sakoma labai keistas ir mįslingas paveikslas. Pavaizduoti ne šiaip nuobodžiaujantys ponai ir ponios, bet išvykstantys kažkur, nematytą, neregėtą, keistą vietą, gal išvis į amžinybę, kitiems nepasiekiamą, kitokią tikrovę. Bent jau nusisukę ir vieni ir kiti
( ... )
Reply
Leave a comment