Brasiruota kiauliena, arba kaip pamaitinti armiją
Dažnai girdžiu, jog mano receptai perdaug sudėtingi, atitrūkę nuo realybės, pilni sudėtingų ir neįmanomų rasti ingredientų. Todėl šiandien ta proga ( ir kiaulės metų proga taip pat ) parodysiu paprastą žiemišką receptą. Paprastą, tačiau tai nereiškia, jog prasto skonio, tikrai ne - skonis išbaigtas, sodrus, "naminis". Ir ingredientų visai nedaug, tik šeši, ir tai tiktai kuomet priskaičiuoji druską ir pipirus. Visa paslaptis technologijoje.
Amerikoniškoje kiaulienos pjaustymo sistemoje yra toks gabalėlis, kuris vadinasi "Boston butt", t.y. Bostono užpakalis. Kaip bebūtų keista, tai visai ne kumpis, kaip norėtųsi spėti, o priekinė kiaulės koja, ta dalis, kur su mente. Dėl to jis dar vadinamas ( jau logiškiau ) pork shoulder, kiaulės petys. Papirkau tokį nediduką gabalėlį, apie 4kg, su mintim, kad kiek suvalgysim, tiek, kas liks - užšaldysim juodai dienai, ir šiaip bus man į darbą ką nusinešt. Šis receptas tiktų ir tuo atveju, kuomet laukiate atvykstant 100 artimiausių draugų, o biudžetas toks truputį nelabai. Štatuose man tie 4kg mėsos kainavo apie $12, kas išties pigiau grybų. Lietuvoje, iš patikimo mėsininko, būtų ir kokybiškiau, ir pigiau. Tai toks būtų pirmasis ingredientas.
Taip pat imame 3 didelius svogūnus ir supjaustome pusmėnuliais, irgi susirandame galvutę česnako, reikės kelių skiltelių.
Va toks štai tas gabalėlis nedidukas. Pirminiam apkepinimui surišau, nes buvo kiek palaidas.
Mėsą pribadome skylučių nedideliu peiliu ir į jas prikaišiojame česnako skiltelių, perpjautų į kelias dalis. Jeigu mėsa bus su oda, odą įpjauname "kvadračiukais. Mėsą įtriname druska ir pipirais.
Gerai įkaitiname špižinį "britvoną" ( arba ką turite sunkesnio ) ir apkepiname mėsą iš visų pusių. Pradėti geriau nuo riebiausios pusės, tuomet ir papildomo aliejaus jokio nereikės. Čia paveikliuke dar galai neapkepinti.
Traukiame mėsą lauk, į išsiskyrusius riebalus metame svogūnus, ugnį ant maksimumo, ir niekur neatsitraukdami ir nuolat pamaišydami apkepiname juos iki tokios spalvos:
Dedame mėsą atgal į "britvoną", įpilame stiklinę obuolių sidro ar obuolių sulčių. Uždengiame dangčiu, sandariai. Kišame į orkaitę, 160C, ir pamirštame apie mėsą tris su puse valandos. Nieko atidenginėti, laistyti nereikia. Svarbiausia, kad dangtis nesiliestų prie mėsos ( kaip man čia buvo ), antraip toje vietoje kiek apdegs. Neturint "britvono" galima išsiversti ir kitu didesniu indu, o viršuje pastatyti sandarią "palapinę" iš aliuminio folijos, kad garai galėtų laisvai cirkuliuoti aplink mėsą. Mėsą atrišau, nes antraip nenorėjo užsidaryti dangtis. Kaip matote nuotraukoje, iškepusi mėsa tapo tokia minkšta, kad vienoje vietoje perlūžo nuo savo pačios svorio.
Tokiu būdu kepant ( brasiruojant nedideliame skysčio kiekyje ) gauname labai, labai, labai minkštą mėsą. Ją galima kabinti tiesiog šaukštu. Svogūnai dugne galutinai susikaramelizuoja, tampa puikiu garnyru prie mėsos. Tie žalsvi intarpai mėsoje - iškepę česnakai, kurie nebeturi nieko bendro su pradine aštruma, lieka tik pikantiškas skonis. Taip, riebu, tačiau valgant tai nesijaučia, tiesiog šilkinė švelnuma. Susiraskite gerų naminių raugintų kopūstų, arba žiemai raugtų agurkų, virtų bulvių keletą, ir puota paruošta. Dar galiu pridurti, jog geresnio maisto prie alaus ar šaltos degtinės įsivaizduoti sunku.
Amerikoniškoje kiaulienos pjaustymo sistemoje yra toks gabalėlis, kuris vadinasi "Boston butt", t.y. Bostono užpakalis. Kaip bebūtų keista, tai visai ne kumpis, kaip norėtųsi spėti, o priekinė kiaulės koja, ta dalis, kur su mente. Dėl to jis dar vadinamas ( jau logiškiau ) pork shoulder, kiaulės petys. Papirkau tokį nediduką gabalėlį, apie 4kg, su mintim, kad kiek suvalgysim, tiek, kas liks - užšaldysim juodai dienai, ir šiaip bus man į darbą ką nusinešt. Šis receptas tiktų ir tuo atveju, kuomet laukiate atvykstant 100 artimiausių draugų, o biudžetas toks truputį nelabai. Štatuose man tie 4kg mėsos kainavo apie $12, kas išties pigiau grybų. Lietuvoje, iš patikimo mėsininko, būtų ir kokybiškiau, ir pigiau. Tai toks būtų pirmasis ingredientas.
Taip pat imame 3 didelius svogūnus ir supjaustome pusmėnuliais, irgi susirandame galvutę česnako, reikės kelių skiltelių.
Va toks štai tas gabalėlis nedidukas. Pirminiam apkepinimui surišau, nes buvo kiek palaidas.
Mėsą pribadome skylučių nedideliu peiliu ir į jas prikaišiojame česnako skiltelių, perpjautų į kelias dalis. Jeigu mėsa bus su oda, odą įpjauname "kvadračiukais. Mėsą įtriname druska ir pipirais.
Gerai įkaitiname špižinį "britvoną" ( arba ką turite sunkesnio ) ir apkepiname mėsą iš visų pusių. Pradėti geriau nuo riebiausios pusės, tuomet ir papildomo aliejaus jokio nereikės. Čia paveikliuke dar galai neapkepinti.
Traukiame mėsą lauk, į išsiskyrusius riebalus metame svogūnus, ugnį ant maksimumo, ir niekur neatsitraukdami ir nuolat pamaišydami apkepiname juos iki tokios spalvos:
Dedame mėsą atgal į "britvoną", įpilame stiklinę obuolių sidro ar obuolių sulčių. Uždengiame dangčiu, sandariai. Kišame į orkaitę, 160C, ir pamirštame apie mėsą tris su puse valandos. Nieko atidenginėti, laistyti nereikia. Svarbiausia, kad dangtis nesiliestų prie mėsos ( kaip man čia buvo ), antraip toje vietoje kiek apdegs. Neturint "britvono" galima išsiversti ir kitu didesniu indu, o viršuje pastatyti sandarią "palapinę" iš aliuminio folijos, kad garai galėtų laisvai cirkuliuoti aplink mėsą. Mėsą atrišau, nes antraip nenorėjo užsidaryti dangtis. Kaip matote nuotraukoje, iškepusi mėsa tapo tokia minkšta, kad vienoje vietoje perlūžo nuo savo pačios svorio.
Tokiu būdu kepant ( brasiruojant nedideliame skysčio kiekyje ) gauname labai, labai, labai minkštą mėsą. Ją galima kabinti tiesiog šaukštu. Svogūnai dugne galutinai susikaramelizuoja, tampa puikiu garnyru prie mėsos. Tie žalsvi intarpai mėsoje - iškepę česnakai, kurie nebeturi nieko bendro su pradine aštruma, lieka tik pikantiškas skonis. Taip, riebu, tačiau valgant tai nesijaučia, tiesiog šilkinė švelnuma. Susiraskite gerų naminių raugintų kopūstų, arba žiemai raugtų agurkų, virtų bulvių keletą, ir puota paruošta. Dar galiu pridurti, jog geresnio maisto prie alaus ar šaltos degtinės įsivaizduoti sunku.